Libertas Klimka (1940 m. rugsėjo 18 d.) – lietuvių fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius, naujų tarpdalykinių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininkas Lietuvoje.
Anot etnologo, mokslo istoriko prof. dr. L. Klimkos, fizika – rimtas mokslas, bet nemažiau rimtas mokslas yra etnokultūra. Tik reikia labiau gilintis ir rimtai žiūrėti. Gyvenime viskas įdomu. Gamtos mokslų daktaras L. Klimka sako, kad būtent fizikos mokslas jam padėjo etnologijoje atrasti savitą metodiką bei mąstymą: „Mano kitoniškumas pasireiškia tuo, kad aš visur ieškau šaknų. Fizikai sako, kad kiekvieną reiškinį reikia paaiškinti. Didžiausių paaiškinimų ieškau kalendoriniuose papročiuose. Jeigu kažkurioje vietovėje žmonės elgėsi vienaip, tai aš ieškau priežasties, kodėl būtent jie darė taip, o ne kitaip. Taikau tiksliųjų mokslų metodiką.“
LDK didikas Kristupas Manvydas parašė knygą „Hippika“, 1603 m. išspausdintą Krokuvoje, – pirmąjį žirgininkystės vadovėlį Rytų Europoje. Veikalas byloja apie tuometinį Lietuvos žemės ūkio lygmenį, kuris kartu buvo ir vienas iš valstybės karinės galios ramsčių. O pati knyga – tai intelektualinis kūrinys, lygiuojantis į geriausius to meto Europos pavyzdžius. Šis faktas liudija ir tai, kad valstybės gyvenime buvo labai svarbus žirgo vaidmuo, be jo neįsivaizduojamas mūšio laukas ir kasdienybės darbai. Pasakoja gamtos mokslų ekspertas prof. L. Klimka.
Laidoje – išskirtinė Lietuvos istorijos asmenybė, Europinio masto figūra, kuri pateko į vieną svarbiausių pasaulių leidinių – „Britų enciklopediją“. Iš istorinių Lietuvos asmenybių joje dar yra Vytautas Didysis. Kazimiero Semenavičiaus moksliniai artilerijos meno tyrinėjimai – didžiausias senosios Lietuvos indėlis į bendrąją Europos ir pasaulio kultūrą. Pasakoja gamtos mokslų ekspertas prof. L. Klimka.
