Kultūra

2020.01.12 15:41

Krokuva: namas, vadinamas karstu, ir lenkų pasididžiavimas – nacionalinis muziejus

LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2020.01.12 15:41

Krokuva – vienas gražiausių Europos miestų, neretai vadinamas „Lenkijos deimantu“, o taip pat Karalių ir bažnyčių miestu. Laida „Stop juosta“ tęsia kelionę po vieną svarbiausių lenkiškojo art deco miestų – Krokuvą ir pažintį su Krokuvos mokykla. 

Profesorių namas, kurį vietiniai vadina karstu

Praėjusioje laidoje minėjome vieną seniausių Vidurio Europoje Jogailos universitetą, įkurtą 1364-aisiais (senesnis už šį – tik universitetas Čekijoje). Tarpukariu Krokuvoje buvo pastatytas gyvenamasis namas šio universiteto profesoriams. Ir šiandien jis priklauso Jogailos universitetui. Jį projektavo architektas Liudwikas Wojtyszko. Kartu dirbo architektai Stefanas Żeleńskis ir Piotras Jurkewiczius. 1930-ieji. Tai vienas pirmųjų viešųjų didelių pastatų tuo laikotarpiu Krokuvoje.

„Krokuvos gyventojai šį namą vadina karstu. Pavadinimas atsirado dėl juodos keramikos ir dėl to, kad pastatas neseniai įgavo dabartinę išvaizdą. Prieš porą metų buvo atlikti pastato renovacijos darbai, kurios metu namas atgavo savo puikią buvusią išvaizdą“, – pasakoja Gdansko dailės akademijos dėstytojas Michał Pszczółkowski.

Laidos komanda taip pat svečiuosis viename profesorių namo bute, kuriame gyvena Marta Wyka – Jogailos universiteto profesorė, vadovavusi šiuolaikinės literatūros katedrai, taip pat rašytoja, literatūros kritikė. Šiame bute gyveno jos tėvas, taip pat universiteto profesorius.

Ponia Marta Wyka ne kartą lankėsi Lietuvoje, tyrinėjo Česlovo Milošo kūrybą. Gimęs Šeteniuose, dabartiniame Kėdainių rajone, ilgai gyvenęs emigracijoje, gyvenimo pabaigoje Milošas persikėlė į Krokuvą. Jo amžinojo poilsio vieta – panteone, Krokuvos Šventųjų Mykolo ir Stanislovo bazilikoje.

Krokuvos muziejus – lenkų nacionalinio pasididžiavimo simbolis

Po karo, kai Krokuvos miesto ekonomika pradėjo atsigauti, palei tris plačias gatves, pavadintas žymiausių Lenkijos poetų vardais, iškilo dekoratyvūs modernistinės architektūros pastatai. Žymiausi jų: Kalnakasybos akademija, Jogailos biblioteka ir Nacionalinis muziejus. Prie maršruto jungsis architektūros istorikas Michalas Wyšnevskis. „Krokuva 19 ir 20 amžiaus sandūroje tampa svarbiausiu kūrybiniu centru Lenkijoje. Ir tai yra šiek tiek paradoksalu, nes Krokuva buvo gana vargingas, mažas ir prastai išvystytas miestas, tačiau labai patrauklus aristokratijai ir elitui, kuri čia atvažiuodavo ir leisdavo savo laiką“, – pasakoja istorikas.

Toliau maršrutu laida „Stop juosta“ keliaus kartu su meno istoriku, Jogailos universiteto dėstytoju, muziejaus direktoriumi Andžejumi Betlejumi. Pasak jo, kaip lietuviams nacionalinio pasididžiavimo simbolis buvo Vytauto Didžiojo Karo muziejus Kaune, taip lenkams – Krokuvos muziejus. „Jeigu muziejaus pastatą lygintume su Kauno architektūra, jis primintų Kaune esančius viešosios paskirties pastatus“, – teigia A. Betlejus.

Pirmąjį muziejaus projektą parengė daugelio miesto statybų iniciatorius ir prižiūrėtojas, žymiausias miesto architektas Adolfas Szyszko-Bohuszas, kilęs iš Estijos. Baigęs studijas Sankt Peterburge, architektas dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą persikėlė į Krokuvą. Kartu su J.Pilsudzkiu kovojo už Lenkijos nepriklausomybę, vadovavo Vavelio pilies atnaujinimo darbams, vėliau – Krokuvos dailės akademijai.

Statybas nutraukė Antrasis pasaulinis karas. Muziejus čia įsikūrė tik 1970 metais. Šiandien čia sukaupta per 70 tūkstančių meno kūrinių.

Krokuvos Venecija

Su architektūros istoriku Michał Pszczółkowski keliausime į ypatingą Venecijos gatvę. Čia tarpukariu pastatyta daug modernių nuomai skirtų pastatų. „Venecijos gatvės pavadinimas atsirado iš to, kad 20 amžiaus pradžioje, ten, kur dabar yra gatvė, tekėjo upė – Vyslos intakas. Ta upė šiuo metu taip pat yra, tik po gatve. Todėl panašu į Veneciją – miestą ant vandens“, – pasakoja M. Pszczółkowski.

„Manau, kad Krokuva mums yra tokia pat reikšminga, kaip ir lietuviams Vilnius. Krokuva yra vienintelė ir nepakartojama. Netgi išvažiavus iš centro, lankantis ir po karto statytuose rajonuose, aš jaučiu Krokuvos atmosferą. Jaučiu, kad esu būtent Krokuvos, ne kokio kito miesto rajone“, – tikina architektūros istorikas.

Prisimenate legendą apie karalių Kraką ir drakoną, persekiojusį miestą? Naujesnėje legendos versijoje drakoną nugalėjo narsusis batsiuvys Dratevko. Nuo to laiko Krokuvos vardas yra siejamas su sėkme, teisingu valdymu ir miesto klestėjimu, arba, pasak modernizmo tyrinėtojo Michalo Wyšnevskio, geresnio gyvenimo pažadu.