„Mes turime potencijos savyje norėti būti suviliotais ir norėti suvilioti. Suviliotos būna ne tik moterys. Vyrai taip pat gali būti sėkmingai suvilioti. Tą rodo ir Mocarto biografija“, – LRT KLASIKAI sako psichoanalitikas dr. Tomas Kajokas.
LRT KLASIKA tęsia projektą „Žiemojimas su opera“. Radijo žurnalistai lankosi regionų bibliotekose, iš kur girdimos ten vykstančios diskusijos apie tą savaitę transliuojamas operas per LRT KLASIKĄ.
Antroje LRT KLASIKOS projekto „Žiemojimas su opera“ radijo laidoje-diskusijoje „Mozartas-feministas?“, Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje kalbame apie operą „Don Žuanas“. Diskutuoja LRT KLASIKOS „Operos vakaro“ rengėja muzikologė Jūratė Katinaitė, psichoanalitikas dr. Tomas Kajokas ir teologas, menotyrininkas dr. Tomas Kiauka.
Visi žinome tokį žmogų: jam nesunku suvilioti ir permiegoti, o ryte atsikelti ir pamesti. Toks lengvumas ir žavi, ir pykdo, ir skaudina. Mozarto operos „Don Žuanas“ centre – viliotojas, malonumų ieškotojas, laisvamanis vyras, kuriam nerūpestingumo gal daug kas slapčia pavydi.
Operoje Don Žuanas bando suvilioti visas kelyje sutiktas moteris Donna Anną, Donna Elvirą ir Zerliną, o jį visur lydi ištikimas tarnas Leporello.
Pačioje operos pradžioje Donna Annos tėvas Komandoras bando apsaugoti savo dukrą nuo suvedžiotojo – jis iškviečia Don Žuaną į dvikovą, bet ją pralaimi – Don Žuanas jį nuduria. Finalinėje scenoje Komandoras sugrįžta akmeninės statulos pavidalu ir atkeršija už visus Don Žuano nusikaltimus, pasiimdamas jį kartu su savimi į pragarą.
Muzikologė J. Katinaitė susirinkusiems klaipėdiečiams sako tikinti, kad Lietuvoje nėra tokių, kurie nežinotų, kas gi yra tas Don Žuanas. „Štai Kazanova yra mergišius ir tiek, o Don Žuanas yra kažkas daugiau, plačiau, prasmingiau ir giliau. Jeigu galima mergišių tapatinti su garbe, su principingumu, su orumu, inteligencija ir elegancija, tai toks mergišius ir būtų Don Žuanas“, – diskusiją pradeda J. Katinaitė.
Operos pabaigoje Don Žuanas miršta. „Stebint operą ar jos klausant per radiją, apima toks jausmas, kad mirštant Don Žuanui, tarsi miršti ir tu pats, – pasakoja muzikologė. – Yra tam tikri personažai – tokie ryškūs ir stiprūs, kuomet ir kompozitorius, turbūt, kartu numiršta, rašydamas, ir žiūrovas ar klausytojas, numiršta stebėdamas ar klausydamas“.
Muzikologė Junija Galejeva Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto baroko operos kursą. Ji sako, kad Mozartas „Don Žuane“ tobulai suderina grožį ir skausmą, gėrį ir blogį, komediją ir tragediją. „O pats Don Žuanas – genialus manipuliatorius, turintis tik dvi su puse arijos ir visose nepagaunamas“, – personažu žavisi J. Galejeva.
Teologas ir menotyrininkas dr. Tomas Kiauka primena, kad Don Žuanas nėra kažkada gyvenusi konkreti asmenybė, o, veikiausiai, 17 amžiuje vyravusių archetipų rinkinys viename asmenyje. „Don Žuanas yra nepaklusnus kilmingasis, kuris kelia pavojų nusistovėjusiai tvarkai ir ypač katalikybei. Čia svarbus kūniškos nuodėmės aspektas, – įžvalgomis dalinasi T. Kiauka. – Vėliau, 19 ir 20 amžiuose, Don Žuanas tampa labai įvairus – net ne kūniškos meilės troškėjas, bet amžino geismo siekėjas“.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorė, disertacijos apie Don Žuano legendas ir jų interpretacijas autorė Kristina Stankevičiūtė tiria donžuanizmo reiškinį visuomenėje. Pasak jos, Don Žuanas tik tikrina mūsų įsitikinimų ribas. „Be tokio žmogaus pasaulis būtų daug nuobodesnis“, – neabejoja K. Stankevičiūtė.
T. Kajokas neabejoja teigdamas, kad visi iš dalies esame donžuanai ar turime donžuaniškumo. „Don Žuanas atspindi mūsų gyvybingąją gyvenimo dalį, kuomet sutinki gražų žmogų, užgimsta geismas, o viso šito tu visai nelauki – sako psichoanalitikas. – Tokią gyvenimo dalį labai sunku įterpti į kažkokias normas“.
Baritonas Laimonas Pautienius Don Žuaną dainavo penkiuose pastatymuose. Jam sunku patikėti, kad Don Žuanas gali būti blogas žmogus. „Jis juk myli visas sutiktas moteris, tik kartais jam reikia pasitraukti į šoną, – tikina baritonas. – O gailėtis jam nėra ko, jis tiesiog toks“.
Plačiau – laidos „Pakeliui su klasika“ įraše
Parengė Vismantas Žuklevičius
