Kultūra

2020.01.07 19:05

Anapus pulto. Kartos ikona Gabija Jaraminaitė slapta laukia naujų vaidmenų

Mindaugas Klusas, Ieva Ripinskytė, LRT.lt2020.01.07 19:05

Aktorės Gabijos Jaraminaitės balsu LRT RADIJO eteryje prabilo Renatos Šerelytės krakatukai, Rebekos Unos „Pijus ir Nikolas“, įvairių tautų pasakos. Pati ji teigia dabar labiau besidominti saviugdos literatūra. Teigia ir kiek nustebina – nejau scenos profesionalas, gilinimąsi į kitą žmogų, į personažą pavertęs kasdiene praktika, dar gali ką nors atrasti? Paaiškėja, kad gali.

„Pasakos mane užaugino“, – prisipažįsta aktorė. Jas vaikystėje prieš miegą jai skaitė mama ir močiutė. Klausėsi jų ir darželyje, ir vinilo plokštelėse. Įsiminė Nijolės Gelžinytės įgarsinta Sigutė. Kraupi tai istorija, tačiau aktorės balse buvo kažkas gražaus.

Vienos mylimiausių vaikystės knygų buvo Vytauto Petkevičiaus „Kodėlčius“ ir Eduardo Mieželaičio „Zuikis Puikis“. Savo dukrai Elenai vakarais skaitė „Merę Popins“. Dabar mamos skaitovės karjera – baigta. Dukra užaugo, Londone baigė architektūrą, tad susitikusios abi aptaria kitokią lektūrą.

Lavybos seminarai

Šiuo metu aktorę labiausiai domina saviugdos, dvasingumo lavinimo knygos, mokslinės studijos. Aktorė prisipažįsta nuolat besiklausanti internetinių paskaitų – psichologijos, neurologijos ir kitokių „logijų“.

„Kuo labiau save pažįstu, tuo geriau suprantu pasaulį, jo dėsnius. Scena aktoriui leidžia su žiūrovais pasikalbėti apie save, nes tam tikru požiūriu atspindime visą pasaulį: aš – kitus, kiti – mane. Surasti tą dialogą labai svarbu. Kuo giliau grimztu į save, tuo plačiau atsiveria nauji klodai apie tai, kas yra aktorystė ir kodėl ji yra mano gyvenime. Tai neatsiejama“, – teigė G. Jaraminaitė.

Gabija, šioje srityje, suprantama, ne vienintelė – saviugdos literatūra dabar ypač populiari. Laikas, matyt, toks, kad daugeliui rūpi surasti laimės, sėkmės formulę.

„Viskas prasidėjo nuo lavybos (koučingo) seminarų, kuriuos lankiau pas nuostabią specialistę. Tada supratau, kas iš tiesų yra tas savęs pažinimas“, – dėstė G. Jaraminaitė.

Reikia įsimylėti

Regis, kas jau kas, o aktorystė pati savaime yra gilus savęs pažinimas. Kelias nuo aktoriaus iki psichologo, jausmų reiškėjo ir jausmų tyrinėtojo (arba priešingai) – juk labai nedidelis. Pasirodo, net tokią kino ir teatro patirtį sukaupusi aktorė turi, ką savyje atrasti ir suprasti.

Anot Gabijos, visą profesinį gyvenimą aktorius turi ieškoti naujų technikų, metodikų, nes teatro, vaidybos, kino, balso suvokimas nuolat kinta. Dabar stengiamasi kuo labiau priartėti prie tikroviškumo. „Anksčiau vaidinant pakako prisiminti, koks esi įsimylėjęs. Dabar to neužtenka, reikia tiesiog įsimylėti – čia ir dabar. Reikalaujama itin didelio atvirumo“, – teigė G. Jaraminaitė.

Šiuo metu aktorė prisipažino laukianti į Lietuvą atvažiuojančio amerikiečių scenaristo, vaidybos pedagogo ir aktoriaus Barry Primuso. Per jo meistriškumo pamokas išmokusi naujo būdo, kaip nevaidinti emocijos.

Sužadinusi „Anapus pulto“ kūrėjų smalsumą, aktorė atskleidė, kad scenoje ar filmavimo aikštelėje reikia prisiminti ar įsivaizduoti praeities situaciją – apšvietimą, spalvą, kvapą, atmosferą, garsus, ištartus žodžius, – tik jokiu būdu ne pačią emociją. Ir tada jausmas išsiveržia. Šis metodas taikomas tam, kad ir 20 kartą vaidindamas perteiktum tą pačią emociją.

Taip pat skaitykite

Atsivėrė amerikiečiai

G. Jaraminaitės dabartiniai skaitiniai beveik be išimties – anglų kalba. Todėl aktorė jaučia nepaprastą dėkingumą savo šviesaus atminimo senelei Gražinai Kernagienei, kad ši skatino ją mokytis anglų kalbos. Iš pradžių Gabija lankė M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, skambino pianinu. Galiausiai pareiškė – nebenoriu.

Tačiau paskutinis žodis šeimoje priklausė močiutei, o ši buvo įsitikinusi, kad vaikas privalo „specializuotis“, kryptingai gilintis į kurią nors discipliną. Štai kaip, nenori muzikos? Tada eisi į anglų kalbą. Ir G. Jaraminaitė baigė Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą.

„Dabar anglų kalba man leidžia atrasti nuostabios informacijos. Atsivėrė amerikiečių autoriai“, – gyrėsi aktorė. Didžiausias jos atradimas – psichologai, tyrinėjantys porų santykius, Gay ir Kathlyn Hendricksai. „Anapus pulto“ skaitytojams ir žiūrovams aktorė rekomenduoja jų knygas „The Big Leap“, „The Joy of Genius“. Taip pat Louise`os Hey studijas „You Can Heal Your Life“, „Heal Your Body“.

Dieve, tu dar klausi...

Didžiausią pripažinimą ir garsą G. Jaraminaitei pelnė vaidmenys kine. Dabar ji dirba komerciniuose teatruose. Bičiulis iš aktorinio meistriškumo kurso Ričardas Vitkaitis vis pakviečia.

„Nesu labai užsiėmusi, spektaklių nedaug. Pasiūlymų neturiu, slapta jų laukiu, – atskleidžia ji. – Pastaruosius dešimt metų norėjosi pabūti su savimi. Nežinau, kiek tas laikas truks.“

Jaunystėje G. Jaraminaitė nusifilmavo dviejuose režisieriaus Raimundo Banionio filmuose. Kai statytas „Neatmenu tavo veido“ (1988), jai buvo šešiolika, o per „Vaikus iš Amerikos viešbučio“ (1990) spėjo baigti mokyklą ir įstoti į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Po šio filmo G. Jaraminaite ir Augustas Šavelis tapo to meto jaunosios kartos mylimiausiais herojais.

Kvietimą dalyvauti filmo atrankoje jai parodė draugė. „Neatmenu tavo veido“ scenarijų jau buvo perskaičiusi „Nemune“, R. Banionį žinojo iš filmo „Mano mažytė žmona“. Per atranką taikėsi į pagrindinį vaidmenį. Tačiau režisierius pasiteiravo, ar ji sutiktų vaidinti antraplanį. „Dieve, tu dar klausi, ar sutikčiau...“ – juokiasi tą gyvenimo epizodą prisiminusi G. Jaraminaitė.

Banionio angelai

Iš R. Banionio „paauglių trilogijos“ įsiminė trys aktorės – G. Jaraminaitė, filme „Neatmenu tavo veido“ pagrindinį vaidmenį sukūrusi Ina Rosenaitė ir Alantė Kavaitė iš „Džiazo“ (1992). Gabija ir Ina, garsaus aktoriaus ir skaitovo Arno Roseno dukra, yra tolimos giminaitės, dabar pabendrauja rečiau, tačiau paauglystėje buvo beveik neperskiriamos.

Iną su Alante („Sangailės vasaros“ režisiere) taip pat sieja sena draugystė. Tikriausiai, jos pabendrauja iki šiol, spėja Gabija, nors ir skiria atstumai – Alantė gyvena Prancūzijoje. O Gabija ir Alantė viena apie kitą žinojo iš Inos pasakojimų. Kol vieną pavasarį ilgėliau pabendravo Kanuose, kai Gabija pelnė „Kino pavasario“ žiūrovų simpatijų prizą – kelionę į kino festivalį.

Dabar G. Jaraminaitė laukia Linos Lužytės antros pilnametražės premjeros „Pilis“. Filmas pasakoja jautrią iš Lietuvos į Airiją emigravusių Monikos, jos mamos Jolantos ir močiutės istoriją. Močiutę suvaidino aktorė Jūratė Onaitytė, mergaitę – Barbora Bareikytė, įsiminusi Tomo Vengrio filme „Gimtinė“. Gabija įkūnijo mergaitės mamą. „Nežinau, kiek manęs bus filme“, – nusijuokė ji.

Anapus pulto. Gabija Jaraminaitė: kuo giliau grimztu į save, tuo geriau suprantu, kas yra toji aktorystė