Kultūra

2020.01.06 14:00

Nyksta paskutinis sefardų ryšys, siejantis bendruomenę su istorine tėvyne – Ispanija

LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2020.01.06 14:00

UNESCO susirūpinus nykstančių kalbų likimu, prisiminta ir ladinų kalba, anksčiau plačiai vartota Osmanų imperijoje gyvenusių sefardų, taip pat Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Maroke, Jungtinėje Karalystėje. 

Ši kalba – unikalus senosios ispanų ir hebrajų kalbų darinys su turkų, arabų, graikų kalbų priemaišomis. Ši kalba ėmė plisti, kai 15 amžiaus pabaigoje žydai buvo genami iš Ispanijos, daugelis apsigyveno tuometėje Osmanų imperijoje. Ladinų kalba nyksta, bet Turkijos žydų bendruomenė stengiasi ją išlaikyti.

Senolė Dora, mėgstanti su vaikaičiu pavartyti šeimos albumą, gailisi dėl vieno – kad neperdavė kitoms kartoms senosios Stambulo žydų – ladinų – kalbos, kuriai gresia išnykti. Turkijoje gyvena didžiausia – po Izraelio – žydų bendruomenė Artimuosiuose Rytuose – apie 15 tūkstančių. Didelė jos dalis – iš Ispanijos 15 amžiaus pabaigoje išvytų žydų palikuonys.

Kadaise bendruomenė kalbėjo „atsivežtine“ – ladinų kalba, kuri yra senosios ispanų ir hebrajų kalbų mišinys, ji gimė, kai Ispanijos rabinai mėgino mokyti hebrajiškų tekstų, kalba tapo bendrinė, ją perduodavo iš kartos į kartą. Bet laikui bėgant ladinų kalba buvo vis rečiau vartojama, Europoje beveik visai išnyko. Turkijai modernėjant žydų sefardų bendruomenė mieliau mokėsi prancūzų ar kitų kalbų.

„Kai vaikai pradėjo lankyti mokyklą, norėjau, kad gerai išmoktų turkiškai. Kad lengviau mokytųsi, mums nurodė namie daugiau kalbėti turkiškai. Taigi, kalbėjome turkiškai ir liovėmės mokytis senosios savo kalbos. Dabar labai gailiuosi“, – sako Turkijos žydų bendruomenės narė Dora Beraha.

Vaikaitis, diplomuotas biologas, stengiasi taisyti senelės klaidą. Išsaugoti senąją kalbą siekia ir šio choro narės, dainuojančios ladinų kalba.

„Mūsų šaknys Ispanijoje, bet mes joje negyvename, o kalba padeda išlaikyti ryšį, tai mūsų paveldas, šildantis širdį“, – kalba Turkijos žydų bendruomenės narė Izzet Bana.

UNESCO duomenimis, pasaulyje – daugiau nei 100 tūkst. žmonių, vis dar kalbančių ladinų kalba, daugiausia Izraelyje, į kurį per pastaruosius dešimtmečius persikėlė iš Turkijos daug žydų tautybės žmonių. Turkijoje veikia sefardų paveldo tyrimų centras, kartą per mėnesį leidžiantis vieno iš Turkijos laikraščių priedą ladinų kalba.

„Jaučiu pareigą kuo daugiau medžiagos palikti ateinančioms kartoms. Kad žmonės žinotų – kas jie, iš kur jie, kaip jie kalbėjo, koks buvo jų humoro jausmas ar kokia gyvenimo filosofija“, – laikraščio redaktorė Karen Sarhon.

Kad nebūtų „per vėlu“, Karen kaupia archyvą, kalbina žmones, kuriems ladinų kalba gimtoji. Ji supranta – senoji kalba pralaimi, jeigu kyla klausimas, kokią kalbą mokytis, jaunimas mieliau renkasi „naudingesnes“ – hebrajų, anglų ar ispanų. Tačiau Turkijos žydų sefardų bendruomenei ladinų kalba – paskutinis, bet nykstantis ryšys su istorine tėvyne – Ispanija.

Išsamiau – reportaže:

Kultūros diena. Superherojais gimstama ar tampama – klausia Kauno kamerinio teatro premjera