Mokslininkai teigia, kad sausis yra liūdniausias metų mėnuo. Kai baigiasi šventės, o iki pavasario dar toli, pasak psichologų, dalis žmonių skundžiasi bloga nuotaika. Tapytojas Vilmantas Marcinkevičius pabandė žiemos tamsą perkelti į paveikslus. Jis sako, svarbiausia, kad ir tamsa, ir pilnatis suteikia įkvėpimo, iš kurio gimsta meno kūriniai.
Pilnatis menininkų kūryboje – dažnas motyvas. Nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio iki šiandienos menininkų – Žilvino Kempino ar Lino Blažiūno. Mėnulį kaip parodos leitmotyvą pasirinkęs tapytojas V. Marcinkevičius sako, peržvelgęs savo darbus, pastebėjo, kad mėnulis nutapytas daugelyje jo paveikslų.
„Iš vienos pusės galima sakyti, kad vaizdas, kuris hipnotizuoja mus, tas pats saulėlydis, ar pilnatis, bet nutapyti jį nėra paprasta, nes gali būti labai saldu ir primityvu“, – pasakoja tapytojas.
Visos parodos nuotaiką atspindintį paveikslą V. Marcinkevičius, sako, tapė tramdydamas save, nes įprastai daug ryškių spalvų ant drobės tepantis autorius, pagrindiniam ekspozicijos darbui naudojo tik dvi.
Vilniaus kūrybinių industrijų centre „Pakrantė“ menininkas pristato ne tik nakties aistrą, nemigą ar košmarus drobėje. Čia ir V. Marcinkevičiaus bandymai tapyti glazūra ant molio.
„Mane suviliojo vis tik pabandyti tą ugnyje degančią spalvą ir panerti į tokį, sakykime, šiek tiek atsitiktinumo momentą, nes turi laukti, kas išeis iš pečiaus ir tuo mėgautis pagal japonus“, – pasakoja jis.
Psichologai liūdniausias dienas, kai žmonės jaučiasi prislėgti, vadina mėlynosiomis. Daug mėlynos ir šioje parodoje. Bet dailininkas teigia, kad tai ne liūdesio, o greičiau nakties ir stiprių jausmų spalva. Šią parodą V. Marcinkevičius skyrė ir savo 50-mečiui.
