Kultūra

2020.01.03 12:48

Krokuva: Lenkijos širdis, pirmasis lietuvių universitetas ir gražiausi aukštosios mokyklos rūmai

LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2020.01.03 12:48

Lenkijos pietuose ant Vyslos upės krantų įsitaisiusi Krokuva – antras pagal dydį šalies miestas ir viena seniausių gyvenviečių regione. Tarpukario modernizmo paieškas mieste, nekukliai vadinamame lenkų kultūros etalonu, pradeda LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ komanda. 

Vavelio pilis ir Krako legenda

Pasak legendos, Krokuvos miestą įkūrė genties vadas Krakas. Pastatė jį ant Vavelio kalvos, šalia kurios kadaise gyveno baisus slibinas. Legendai apie Vavelio slibiną – 800 metų.

Gotikinė karališkoji šventųjų Stanislovo ir Vinceslavo arkikatedra-bazilika visais laikais buvo Lenkijos ir Lietuvos – Abiejų Tautų Respublikos – karalių karūnavimo ir laidojimo vieta.

Žygimanto koplyčia laikoma vienu geriausių renesansinės architektūros pavyzdžių. Karalius Žygimantas Senasis pasikvietė į Krokuvą italų architektų. Čia palaidoti pats Žygimantas ir jo vaikai – Žygimantas Augustas bei Ona Jogailaitis.

Laidos „Stop juosta“ komanda keliaus prie Vavelio pilies prieigų. Prie maršruto jungsis architektūros istorikas, moderniosios architektūros tyrinėtojas Michalas Pszczolkowskis. „Vavelis – lenkų istorijos širdis“, – pasakoja istorikas.

Vieni gražiausių aukštosios mokyklos rūmų visoje Lenkijoje

Tarpukaris ir modernizmas Krokuvoje. Laidos „Stop juosta“ komanda keliaus į vienus gražiausių Lenkijoje aukštosios mokyklos rūmų – Kalnakasybos akademiją. „Tai vienas aukščiausių didelių viešųjų pastatų to laikotarpio Krokuvoje. Žiūrėdami į šio pastato architektūrą matome ankstyvojo, klasikinio modernizmo bruožus“, – pasakoja architektūros istorikas M. Pszczolkowskis.

Kalnakasyba ir metalo apdirbimas Krokuvos apylinkėse buvo vystomi dar viduramžiais, tačiau 19 amžiuje šio Austrijos valdomo krašto industrializacija smarkiai atsiliko nuo kaimynių – Prūsijos Silezijos ar Lenkijos karalystės, todėl nuspręsta Krokuvoje rengti pramonės ir technologijos specialistus. Šie ir pasitarnavo pramonės atsigavimui bei modernizavimui tarpukariu.

Centriniai rūmai statyti 12 metų, baigti 1935-aisiais, pagal Krokuvos architektūros mokyklos architektų Slawomiro Odrzywolskio ir Waclawo Krzyžanowskio projektą. Akį patraukia ant rūmų sėdinčios moters figūra.

Tai – „Art deco“ stiliaus Šventoji Barbora, kalnakasių globėja. Autorius – Stefanas Zbigniewiczius. 1939 metų pabaiga. Originali skulptūra per okupaciją buvo nacių sunaikinta. Dar viena skulptūrinė kompozicija, skirta metalurgams ir kalnakasiams, sukurta 1935-aisiais, statybų pabaigoje. Autorius – skulptorius, modernistas Janas Raška, gyvenęs ir dirbęs Krokuvoje.

Įžengę į Kalnakasybos akademijos paradinį vestibiulį, pasijuntame patekę į renesanso laikų itališkų rūmų kiemą, puoštą tautinio „Art Deco“ stiliaus elementais. Renesansinės architektūros formos paveikė Krokuvos tarpukario modernizmą. Įdomu tai, kad čia buvo surengta mokslinė konferencija, skirta pasaulyje gerai žinomam lietuvių kilmės geologui, gyvenusiam Čilėje, Santjago universiteto rektoriui Ignui Domeikai, radusiam ar prisidėjusiam randant 27 naujų mineralų rūšis.

Jogailos universitetas ir „Rūtos“ draugija, kuriai priklausė ir prof. Liudo Mažylio tėvas

Krokuvos, vėliau Jogailos universitetas – vienas seniausių vidurio Europoje ir pirmasis lietuvių universitetas. Čia mokėsi pusantro tūkstančio lietuvių – tokių kaip lietuvių raštijos kūrėjas Abraomas Kulvietis ar Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Jų studijas skiria 400 metų.

Nors Krokuvos universitetą 1364 metais įsteigė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, ši mokslo įstaiga turi jo kūrėjo lietuvio Jogailos vardą. Universiteto atnaujinimo akte, 15 amžiaus pradžioje, karalius Jogaila pabrėžė būtinybę šviesti ir lavinti Lietuvos visuomenę.

Jogailos universitete studijavo, vėliau lietuvių kalbą dėstė Juozapas Albinas Herbačiauskas, kilęs iš Vilkaviškio. O Vytauto Didžiojo universitete, Kaune, jis dėstė lenkų kalbą. Herbačiauskas – ryški, prieštaringai vertinama tarpukario Kauno ir Krokuvos asmenybė, esė pradininkas, vienas iš lietuvių draugijos „Rūta“ steigėjų. Draugijos nariais taip pat buvo: poetas, vertėjas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis, botanikos pradininkas Lietuvoje Liudas Vailionis, profesoriaus Liudo Mažylio tėvas – gydytojas Pranas Mažylis.

Įdomu tai, kad A. Herbačiauskas bendravo ne tik su abiejų tautų menininkais, bet ir su prezidentais. Jis asmeniškai pažinojo ir Antaną Smetoną, ir Juzefą Pilsudskį.

„Krištolinis namas“ ir išskirtinis architektūros mokyklos stilius

Laidos „Stop juosta“ komanda Krokuvoje taip pat aplankys prestižinių gyvenamųjų namų rajoną šalia „Trijų poetų“ alėjos. Vienas įspūdingiausių tarpukario Krokuvos architektūros pastatų – Lvovo draudimo kompanijos tarnautojų gyvenamasis namas. Pastatas dėl neįprastos formos dar vadinamas „krištoliniu namu“. 1929-ieji. Draudimo bendrovės tarnautojų pastatą projektavo vienas žymiausių Krokuvos architektūros mokyklos architektų – Waclawas Nowakowskis.

Pastatas – trijų gatvių sankirtoje. Trys paradiniai įėjimai ir viena laiptinė vidiniame kieme. Įeiname į pagrindinę laiptinę. Pirmajame aukšte, dengtame geros kokybės „Katowice“ klinkerio plytelėmis, buvo parduotuvės, kituose – 50 kuklių, bet patogių dviejų ir trijų kambarių butų. Kai kurie kambariai neįprastos formos: su penkiasiene virtuve ar rombo formos vonios kambariu. Pirmajame pastato aukšte šiandien įsikūrusi miesto biblioteka.

„Šis pastatas laisvai galėtų stovėti Berlyne ar Vienoje, nes jis turi nemažai savybių, būdingų vokiškajam ekspresionizmui. Tad dabar šį pastatą architektūros tyrinėtojai priskiria vokiškojo ekspresionizmo srovei“, – teigia architektūros istorikė Marta Karpinska.

Lenkų architektūros istorikai, išskyrė modernistinį, tautinį architektūros stilių, kurį priskyrė Krokuvos architektūros mokyklai. Tarpukario pastatai Kaune taip pat unikalūs tautiniu stiliumi – čia galima išvysti stilizuotus tulpių raštus ar medžio drožybą imituojančias betonines detales.

Išsamiai – laidoje:

Stop juosta. Maršrutas nr. 99 – Lenkija. Krokuva. I-oji dalis