Kultūra

2020.01.02 20:36

Žalioji gamtos mokykla Kaune – vieta, kurioje svarbiausia pamoka vyksta gamtoje

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2020.01.02 20:36

„Kas yra pedagogika? – kai mokinys ir mokytojas atidaro savo sielos duris ir jie kartu bendrauja. Tų vadinamų neįprastų, sunkių vaikų durys atsidaro sunkiau, bet jei jas atidarai, tai abu džiaugiasi – ir mokytojas, ir mokinys“, – pasakoja netradicinės Žaliosios gamtos mokyklos matematikos mokytojas Paulius Martinaitis. Apie demokratišką mokymą, sunkius vaikus, pamokas gamtoje, nepaprastus aštuonmečio ir Sniego Senio nuotykius bei Švč. Sakramento bažnyčios restauraciją – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.

7 Kauno dienos. Gamtos mokykla, vaikams skirta premjera ir lietuvių finansinis neraštingumas

Sunkių vaikų prieglobstis

Smiltynų kaimas, Domeikava, Kauno rajonas. 10 kilometrų nuo Kauno centro. Iš medžio ir avies vilnos milo pagamintoje jurtoje įsikūrė Žalioji gamtos pagrindinė mokykla. Jos idėją kaunietė Jolanta Lipkevičienė brandino beveik 20 metų – sėmėsi patirties Latvijoje ir Danijoje, kur panašios mokyklos veikia ne vieną dešimtmetį. Kol kas Žaliojoje gamtos mokykloje – viena klasė, kurioje mokosi mišraus amžiaus vaikai. Didžioji dalis jų – taip vadinami sunkūs vaikai, nepritapę tradicinėje mokykloje.

„Mes norime atspindėti sveikos visuomenės vaizdą. Visuomenėje yra visokių poreikių ir gebėjimų žmonių, amžiaus tarpsniai taip pat įvairūs. Mūsų vaikai čia susitinka su įvairiais poreikiais, sužeidimais ir mokosi gyventi po saule, kaip ir visuomenėje. Reikia išmokti empatiškai suprasti kitą žmogų, jo istoriją, tai – šios kartos esmė“, – tikina J. Lipkevičienė.

Čia dirba 8 mentoriai, kuriems neužtenka tradicinio pedagoginio išsilavinimo. Jie dėsto pagrindinius dalykus, bet taip pat ir dailę, teatrą ar muziką. Tačiau svarbiausia pamoka vyksta gamtoje.

Pasak mokyklos direktorės, vaikai yra tyrinėtojai iš prigimties. Jiems sėdint klasėse ar prie kompiuterio, tyrinėjimo instinktai dingsta. Gamta vaikus moko gyventi taikiai, be patyčių, mažėja netgi hiperaktyvumas.

„Šiandien ugdymo programa nori, kad visi vaikai būtų paklusnūs, vykdytų komandas, o su jais derėtis, tartis, suprasti, kada vaikas į tave meta savo vidinę žaizdą, yra labai mažai pasirengusių. Pasaulyje yra labai daug sunkių vaikų, tačiau juos suprantančių – mažai“, – pasakoja Jolanta Lipkevičienė.

Išstumti iš tradicinių ugdymo įstaigų, nepritampantys prie sistemos ar specialių poreikių turinčių vaikų tėvai ieško pagalbos Žalioje gamtos mokykloje. Mokslas mėnesiui čia kainuoja 400 eurų.

Matematikos seneliu vaikų pramintas Paulius Martinaitis ilgus metus dirbo valstybinėse mokyklose, joms vadovavo, todėl gali vertinti tradicinį ir kitokį – netradicinį mokymą.

„Kas yra pedagogika? Tai, kai mokinys ir mokytojas atidaro savo sielos duris ir jie kartu bendrauja. Tų vadinamų neįprastų, sunkių vaikų durys atsidaro sunkiau, bet jeigu jas atidarai, tai abu džiaugiasi – ir mokytojas, ir mokinys“, – tikina P. Martinaitis.

Dar apie demokratišką ugdymo procesą. Per pamokas vaikams nedraudžiama vaikščioti ar šnabždėtis tarpusavyje, taip pat jie sprendžia, ko norėtų išmokti. Ir nors čia dirbantieji sutinka, kad ribos vaikams yra reikalingos, tačiau jie turi mokytis priimti sprendimus, o ne tik vykdyti komandas.

Neseniai vaikų sprendimu buvo pakeistas vienas mokyklos įstatymas: atsirado budintieji, kurie plauna indus, tvarko bendrą erdvę. Iki šiol vaikai buvo atsakingi tik už savo lėkštę, todėl likdavo neišplauti kiti indai lėkštės, nesutvarkyta aplinka.

Rytas šioje mokykloje prasideda meditacija. Tik po jos vaikai pradeda ruoštis mokslui – stato stalus, ieško vietos, kur šiandien norės sėdėti.

Spektaklyje „Išmintingasis besmegenis“ – istorija apie nepaprastus aštuonmečio ir Sniego Senio nuotykius

Kauno valstybinis lėlių teatras kvietė vaikus į Kalėdinę premjerą – šventinį spektaklį „Išmintingasis besmegenis“. Scenarijaus autorius ir režisierius – Andrius Žiurauskas, scenografija – Artūro Šimonio. Tai – istorija apie nepaprastus aštuonmečio Sauliaus ir Sniego Senio nuotykius šventinę žiemos naktį.

Vidurnaktį kieme netikėtai atgijusį Besmegenį Saulius pakviečia pasisvečiuoti į savo namus, kur saldžiai miega mama su tėčiu ir baltapūkis katinas Murklys. Naujajam berniuko bičiuliui net įprasčiausi daiktai – šaldytuvas, eglutės žaisliukai, mamos lūpdažis, tėčio skrybėlė, muzikinė dėžutė – kelia nuostabą. Ir viską reikia apžiūrėti ir išbandyti.

Po smagaus siautulio namuose, Saulius su Besmegeniu vėžinasi tėčio motociklu, net gi nepabūgsta pakilti į dangų ir aplankyti gūdžiame miške įsikūrusių viso pasaulio Sniego Senių ir Kalėdų Senelių. Brėkštant bičiuliams tenka grįžti namo ir atsisveikinti, o nubudęs Saulius kieme randa tik sniego kauburėlį su angliukais ir skrybėle. Berniuko liūdesį išsklaido netikėtai scenoje pasirodęs Kalėdų Senelis, su šilta dovana ir linkėjimais nuo Besmegenio, neleidžiančiais suabejoti, kad bičiulystė su naujuoju draugu buvo ne šventinės nakties sapnas, o pats tikriausias stebuklas.

„Manau, šiais laikais spektaklio pagrindinė mintis yra labai aktuali. Dabar turime daug supermamyčių judėjimų, kurie tokie tapo ne dėl pačio rūpesčio vaikui, o dėl statuso, kuomet norima visuomenės akyse atrodyti labai rūpestingais, svarbiais. Jų vaikai yra gražiai sutvarkyti, pamaitinti, paruošti į mokyklą, tačiau ar jie laimingi, ar tėvai su jais bendrauja – tai klausimas. Suaugęs turėtų perskaityti šiame spektaklyje žinutę, kad vaikui reikia bičiulio, o ne rūpintojėlio. Reikia atskirti besirūpinantį nuo bičiulio, o vaikui reikia ir to, ir to iš savo tėvų“, – apie prasmingą spektaklio žinutę tėvams pasakoja režisierius Andrius Žiurauskas.

Restauruojama Švč. Sakramento bažnyčia

Turbūt dar daug kas mena Santakos kino teatrą, kuris sovietmečiu buvo perdarytas iš 17 amžiaus pradžioje dominikonų, vienuolių pamokslininkų pastatytos bažnyčios. Tai buvo gražiausia barokinės bažnyčios mieste, čia dirbo tie patys meistrai – projektavę ir statę Pažaislio vienuolyną ir bažnyčią. Švč. Sakramento bažnyčią ir dominikonų vienuolyną laidos „7 Kauno dienos“ komanda tyrinės kartu su architekte, restauratore Asta Prikockiene.

„Tai buvo viena gražesnių Kauno miesto barokinių bažnyčių. Senamiestyje, centre esančios bažnyčios yra gotikinės, o ši buvo barokinė ir labai puošni. Įdomu tai, kad 17 amžiaus pabaigoje pristatytos šoninės koplyčios ir bažnyčia įgavo kryžiaus formą. Tai reiškia, kad daugiau nei šimtą metų barokinė bažnyčia stovėjo šioje vietoje ir pasitikdavo visus iš Vilniaus pusės į miestą atvykstančius svečius“, – pasakoja restauratorė.

Bažnyčia buvo smarkiai suniokota ir prasidėjo ilgai trukę rekonstrukcijos darbai. Beveik po 200 metų, per Napoleono karus, bažnyčios interjeras buvo vėl smarkiai apgadintas. Carinės Rusijos okupacijos laikais daugelis katalikų bažnyčių buvo verčiamos cerkvėmis. Toks likimas laukė ir Kauno dominikonų bažnyčios.

Šiandien čia dirba restauratoriai, kurie stengiasi atidengti ir įprasminti skirtingų laikotarpių bažnyčios rekonstrukcijas. Ir tik nuo radinių vertės ateityje priklausys kaip atrodys Švč. Sakramento bažnyčia – ar ji visa bus puošta 20 amžiaus pradžios restauruotomis skliautų dekoracijomis, ar liks ir kino teatro salės perdangos. O kol kas, bažnyčios koplyčioje aukojamos mišios, o salėje vyksta koncertai.

Pokalbis 450: Renata Legenzova

VDU ekonomikos ir vadybos fakulteto magistrantūros studijų vadovė doc. dr. Renata Legenzova pasakos apie universiteto paklausumą šiais laikais, verslo ir ekonomikos studijas bei lietuvių finansinio raštingumo stoką. Pašnekovės laidos komanda taip pat teirausis apie šiuolaikinio žmogaus siekį įgyti naujų žinių.

„Manau, kad žinios ir smalsumas yra šiuolaikinės visuomenės variklis. Visi vartoja žinias, kurios yra greitos, patogiai pasiekiamos. Socialiniai tinklai, televizija, galimybė žiūrėti filmus, kurti turinį ir jį užmiršti po kelių minučių, tas žinias pakeitė, transformavo. Kartais žmonės nesuvokia, ar žinios yra prekė – ar jos paklausios, ar jų reikia“, – tikina R. Legenzova.

Išsamiau – laidoje:

7 Kauno dienos. Gamtos mokykla, vaikams skirta premjera ir lietuvių finansinis neraštingumas
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.