Naujienų srautas

Kultūra2020.01.01 18:21

Mecenavimo įstatymas nevilioja rėmėjų: dėl kelių šimtų moksleiviai patys mina verslininkų slenksčius

Prieš daugiau nei metus priimtas mecenavimo įstatymas, pasak kultūros įstaigos vadovų, – nepatrauklus verslininkams. Politikams siūloma nuleisti milijono eurų kartelę, tačiau Kultūros ministerija kol kas siūlo palūkėti.

Nacionalinės Čiurlionio menų mokyklos abiturientai stato roko operą ir, deja, ne tik dainuoja apie pinigus. Moksleiviams tenka patiems ieškotis mecenatų, nes mokykla skiria tik apie penktadalį spektakliui reikalingų lėšų.

Moksleiviai mina verslininkų slenksčius, kad gautų kelių šimtų eurų paramą, o profesionalios meno įstaigos ieško rėmėjų, kurie galėtų padėti dešimtis kartų didesnėmis sumomis.

Žinios. Popiežius Pranciškus atsiprašė dėl „blogo pavyzdžio“

Prieš daugiau nei metus įsigaliojęs mecenavimo įstatymas tarsi turėjo padėti kultūrai pritraukti daugiau lėšų. Tačiau įstaigų vadovai sako, kad kartelė – per aukšta.

Didžiausiems, įspūdingiems spektakliams ar parodoms reikia kelių šimtų tūkstančių eurų. Valstybės skiriamų lėšų tokiems projektams nepakanka, todėl vienam renginiui ieškoma kelių rėmėjų.

„Tik tai sudėję visas lėšas į krūvą, t.y. kultūros tarybos, biudžetines lėšas, mūsų institucijos uždirbtas bei privačių ar institucinių mecenatų lėšas, galime įgyvendinti didesnį projektą. Tai vaikštai ištiesta ranka, kol surenki tam tikrą sumą“, – pasakoja LDK Valdovų rūmų muziejaus vadovas dr. Vydas Dolinskas.

Nacionalinė filharmonija teigia, kad didžiausi jų rėmėjai yra skyrę tikrai labai didelę – kelių šimtų tūkstančių eurų paramą, bet ji nesiekia net įstatyme numatyto miesto ar rajono mecenato statuso vardo. O norint gauti nacionalinio mecenato vardą kultūrai reikia skirti milijoną.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė keisti įstatymą, kad šis taptų patrauklesnis verslui. Tačiau kultūros viceministrė teigia, kad dar reikia palaukti.

„Mūsų nuomone, sumos yra pagrįstos, iš tikrųjų turi praeiti šiek tiek laiko, kad pamatytume, ar pasiteisina. Labai svarbu, kad sumos turi būti kaupiamosios. Tai ne vienkartinė parama tokio dydžio, ji gali susidaryti per keletą ar net dešimt metų“, – teigia kultūros viceministrė Gintautė Žeimaitytė.

Didžiausias Nacionalinio operos ir baleto teatro rėmėjas – vienas iš prekybos tinklų – skyrė 60 tūkstančių eurų teatro premjeroms. Žiūrovai išvydo įsimintinus pastatymus: operą „Turandot“, šokio operą „Amžinybė ir viena diena“.

Kultūros ministerija laikosi nuomonės, kad mecenavimas yra pažiūros, kažkada gyvavusios Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, todėl įstatymu norima jas atgaivinti, o valstybė, suteikdama mecenato vardą – pagerbtų rėmėjus.

„Argi valstybei sunku diplomų išspausdinti dešimčia daugiau ir įteikti diplomus, tarkime laipsniuojant juos, kaip apdovanojimai, tai būtų moralinė paskata mecenatui ir gal tai paskatintų daugiau noro dalyvauti mecenavimo procese“, – mano dr. V. Dolinskas.

Visgi vieną nacionalinį mecenatą Lietuva turi – tai prieš metus atstatytos Balbieriškio bažnyčios fundatorius Arvydas Paukštys.

Dar keliems rėmėjams mažesnėse rajonų savivaldybėse mecenatų ženklai turėtų būti įteikti sausio pabaigoje.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi