Naujoje Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus ekspozicijoje - Lietuvos dailės istorija nuo 14 iki 19 amžiaus. Parodos kuratoriai sako, ją papasakoti nėra lengva, nes dalis kūrinių išblaškyti karų. Dalis ekspozicijoje rodomų eksponatų - itin reti ir muziejaus salėse matomi pirmą kartą.
Kaip Tauragės apylinkėse atsirado ši, kaip manoma, seniausia Lietuvoje krikščioniška skulptūra, - mįslė. Parodos kuratorė sako, galbūt granitinę Žygaičių liūto skulptūrą paliko kryžiuočiai.
Naujoje ekspozicijoje - monetų ir papuošalų lobiai, Kauno senamiestyje rasti kokliai ir lėkštės, itin retos knygos - 15 amžiaus Popiežiaus Urbono šeštojo kompendiumas ir Jono Bretkūno Postilė, spausdinta Karaliaučiuje 16 amžiuje.
Čia - muziejininkų vadinamas mirties kampelis, kuriame - retas jauno bajoro portretas, buvęs ant karsto ir „Laiko alegorijos“ skulptūra. Šis, nežinomo autoriaus paveikslas „Memento mori“ rodomas pirmą kartą.
„Šitas darbas yra labai ryškus savo simbolika, čia yra ir karalių karūnos, vyskupų kepurės, tiaros ir visos sritys apimtos. Jis nepaprastai įdomus, ikonografiškai. Manoma, kad jisai yra rastas Tytuvėnų vienuolyne“, – sako parodos kuratorė.
Kai kurie eksponatai laikomi tamsoje, kaip kad šios, šilkinės su paauksuotais sidabro siūlais kontušo juostos, austos 18amžiuje.
Tamsoje ir Tado Kosciuškos autoportretas vėduoklėje. Jį sukilimo vadas nutapė grįžęs iš Amerikos - miniatiūra yra vienintelis žinomas jo autoportretas.
Lietuvos dailės istoriją nuo 14 iki 19 amžiaus pasakojančioje ekspozicijoje ir seniausios gotikinės madonos. Taip pat - skulptūros, interjero detalės, portretai. Kiekvienas eksponatas turi savo kelionės į muziejaus fondus istoriją.
