Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis vienintelis dvasininkas šalyje jau keliolika metų leidžiantis katalikiškus kalendorius. Kelionėmis, alpinizmu ir fotografija besižavinčio vyskupo kalendoriai iliustruojami jo paties darytomis nuotraukomis. Kitų metų leidinyje įamžinta Graikija ir apaštalo Pauliaus keliai.
Nors fotografavimas, po piligrimystės ir kopimo į kalnus, yra didžiausias Šiaulių vyskupo pomėgis, laiko tam sako randantis retai.
„Ne taip dažnai, ne taip dažnai. Nes po miestą nėra kada vaikščioti. Dažniausiai į Kryžių kalną nuvažiuoju“, – pasakoja vyskupas.
Aistra fotografijai E. Bartulį lydi nuo vaikystės, šiuo menu labiau domėtis pradėjo tarnaudamas armijoje, seržantų mokykloje. Ten turėjo net savo laboratoriją. Jau daugiau kaip dešimtmetį jis savo fotografijomis iliustruoja kalendorius. 2020-ųjų – skirtas apaštalui Pauliui ir jo nueitam keliui Graikijoje.
„Matome kalendoriuje tas vietas kur jis išsilaipino Europoje, matome tai, kur pirmoji europietė moteris Lidija buvo pakrikštyta, matome ten ir apaštalą Paulių, kuris buvo kalėjime, matome kalėjimo duris, matome sugriautą Filipų miestą. Žodžiu, visomis tomis vietovėmis prabėgome, kur apaštalas Paulius kaip tik ir skelbė Dievo žodį“, – sako vyskupas.
Nors visi Šiaulių vyskupo leidžiami religinių fotografijų kalendoriai liudija apie Dievo skleidžiamą meilę, esą jie turi ir praktinę pusę.
„Yra užrašyti katalikiški vardai, kuriuos mes prisimename ir sveikiname. Dar yra vietos, kur galime pažymėti kažkokį įvykį, kuris bus ateityje, kad nepamirštume“, – teigia E. Bartulis.
Šiaulių vyskupas yra išleidęs kalendorius su Kryžių kalno, Lietuvos šventovių vaizdais, angelais, skirtus šventiesiems. Alpinizmu užsiimantis vyskupas įamžino ir kryžius bei šventoves kalnuose.
Tuo metu Vilniuje, Nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje, metams baigiantis pristatyta senųjų kalendorių paroda. Pirmieji, kaip spėjama, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pasirodė 14 amžiuje. Jie buvo mediniai ir metaliniai, tačiau iki mūsų dienų neišliko.
Atsiradus spaudai, kalendoriai buvo dedami į kelionių ir liturgines knygas. Ir kaip atskiras leidinys pasirodė tik 17 amžiuje.
Ekspozicijoje – kalendorių įvairovė. Čia ir kilmingų damų, ir žydų kalendoriai. Pirmasis lietuviškas – Lauryno Ivinskio sudarytas kalendorius, išleistas 19-ame amžiuje.
Paroda atidaryta Mažvydo bibliotekos Meno erdvėje.
