Po 85 metų veiklos ant plauko pakibo vieno seniausių mišrių akademinių chorų „Ave Vita“ likimas. Vytauto Didžiojo universitetas laišku pranešė, kad nuo 2019 metų gruodžio 31 dienos nepratęsia darbo sutarties su ilgamečiu šio choro vadovu prof. Kastyčiu Barisu. Jis kolektyvui vadovavo nuo 1994 metų, nuo 1981-ųjų dirbo šio choro chormeisteriu. Vadovo pasitraukimas neabejotinai reiškia kolektyvo griūtį.
Choras „Ave Vita“ tampriausiai sietas su Vilniaus pedagoginiu institutu, kuris nepriklausomybės metais tapo universitetu, galiausiai – Lietuvos edukologijos universitetu (LEU). 2019 metų sausio 1 dieną dėl Seimo ir Vyriausybės pradėtos universitetų tinklo pertvarkos aukštoji mokykla, kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu (ASU), buvo prijungta prie VDU ir virto VDU Švietimo akademija Vilniuje.
Griauna valstybę iš vidaus
Apie sutarties baigtį K. Barisą elektroniniu laišku informavo VDU Studentų reikalų departamento direktorius Mantas Simanavičius. Choro darbuotojai taip pat atleidžiami, o studentams siūloma rinktis kitas veiklas.
LEU Alumnų draugija kreipėsi į Lietuvos švietimo, kultūros ir mokslo bendruomenę, ragindama netylėti dėl „Ave Vitos“ vadovo K. Bariso atleidimo iš pareigų ir choro naikinimo.
„Manome, kad šio tarpukario Lietuvos senas gilias tradicijas turinčio akademinio choro sunaikinimas yra didelis praradimas visai Lietuvai ir jos kultūrai. Valstybės politikai ir biurokratai, kurie pamina žmonijos pamatines vertybes, skirdami itin mažą finansavimą kultūrai, mokslui, sunaikino mokytojų rengimo bazę (vienintelį specializuotą universitetą), naikina ir griauna valstybę iš vidaus“, – teigiama LEU Alumnų draugijos valdybos kreipimesi.
Jos nariai didžiausius kaltinimus meta švietimo ir aukštojo mokslo reformai, Seimui ir Vyriausybei, kurie deramai neužtikrino LEU ir ASU veiklos tęstinumo, kaip yra įsipareigoję įstatymu.
Išmeta į gatvę
LRT.lt pakalbintas „Ave Vitos“ vadovas K. Barisas teigė ką tik išgirdęs VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio pažadą pagelbėti ir sutartį pratęsti iki vasaros pabaigos. Minimas sutarties pratęsimas iki rugpjūčio 31 dienos terminas, anot chorvedžio, kol kas tėra „tik kalbos“.
„Beje, nežinau, ar sutartys bus pratęstos visai mūsų grupei su chormeistere ir koncertmeistere“, – sakė K. Barisas. Jis teigė suprantąs, kad tapo nevykusiai vykdomos aukštųjų mokyklų reorganizacijos auka.
„LEU paliko daugybė profesorių, dėstytojų, netekome mokslinio personalo, liko tik vienetai. O nuo sausio 1-osios dar dalį išmeta į gatvę. Jie juk neteks kasdienė duonos“, – piktinosi pašnekovas.
Vedlį liūdina chorą naikinančių žmonių nesupratimas, kad kolektyvo renginiai, koncertai, gastrolės planuojamos metų metus į priekį. Balandį „Ave Vita“ choristai turėtų keliauti į Kazachstaną, ten koncertuos su dviem Astanos kolektyvais. Iš asmeninių lėšų jie jau įsigijo skrydžio bilietus.
Akademiniame chore „Ave Vita“ dainuoja daug įvairių specialybių studentų ir veteranų. Šis kolektyvas – Lietuvos, Baltijos šalių ir kitų tarptautinių studentų dainų ir šokių švenčių, festivalių, konkursų dalyvis, daugelio tarptautinių konkursų laureatas. Gegužę planuota atlikti Carlo Orffo kantatą „Carmina Burana“. Rugpjūtį numatyta koncertinė kelionė į Sakartvelą.
Veiklos tęstinumo užtikrinti negali
Tą pačią problemą mato ir VDU rektorius prof. J. Augutis, raštu atsakęs į LRT.lt užklausą. Jo teigimu, nei Seimas, nei Vyriausybė neužtikrino, kaip buvo įsipareigoję, LEU ir ASU veiklos tęstinumo juos reorganizuojant.
Dėl to „VDU negali sklandžiai vykdyti priėmimo į ugdymo krypties programas Vilniuje. O tai reiškia ir užtikrinti meno kolektyvų veiklos tęstinumo.“
Pasak J. Augučio, jei Seimas ir Vyriausybė tinkamai vykdys įsipareigojimus, tiek choras „Ave Vita“, tiek kiti kolektyvai turės galimybę plėtoti savo kūrybines veiklas.
Rektoriaus J. Augučio atsakymas, jo paties prašymu publikuojamas pilnai:
„2017 m. LR Seimo ir LR Vyriausybės nutarimu Lietuvoje turėjo būti sukurti 3 nacionaliniai mokytojų rengimo centrai Kaune (VDU), Vilniuje (VU) ir Šiauliuose (VU filialas). Jų pranešime buvo teigiama, jog „valstybė tikslingai rems visų trijų mokytojų rengimo centrų studijų programų atnaujinimą, mokslinės kompetencijos centrų stiprinimą“.
LR Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarime dėl LEU ir ASU reorganizavimo prijungimo prie VDU būdu buvo numatyta, kad „reorganizuojant Lietuvos edukologijos universitetą ir Aleksandro Stulginskio universitetą, užtikrinamas jų veiklos tęstinumas, įsipareigojimų vykdymas, darbo santykių tęstinumas, juridinių ir fizinių asmenų finansinių įsipareigojimų vykdymas <...>“.
Deja, įsipareigojimai nėra vykdomi. VDU, įkūręs Švietimo akademiją ir kartu su šalies ir tarptautiniais ekspertais parengęs naują mokytojų rengimo programą, kuri atitinka XXI a. keliamus iššūkius, negali sklandžiai vykdyti priėmimo į ugdymo krypties programas Vilniuje. O tai reiškia ir užtikrinti meno kolektyvų veiklos tęstinumo.
Šių metų rugsėjį švietimo sektoriuje trūko 400 darbuotojų. Tai ne vienintelis iššūkis. Pasak MOSTA, šiuo metu beveik pusė šalyje dirbančių pedagogų yra 50-ies metų amžiaus arba vyresni, o jau 2022 m. penktadalis pedagogų bus pensinio amžiaus.
Naujausio tyrimo duomenimis, jau 2020 m. į ugdymo krypties programas turėtų būti priimta virš 2000 studentų, kad būtų užtikrintas augantis mokytojų poreikis. Deja, nepaisant šio trūkumo, nuolatinėse pirmosios pakopos ir ištęstinėse ugdymo krypties programose šiuo metu apie 30 proc. studentų moka už studijas. Valstybės prioritetai egzistuoja tik popieriuje, realybėje jie neįgyvendinami – norintys būti mokytojais, kurių mums šiuo metu taip trūksta, valstybės poreikius turi užtikrinti savo lėšomis.
Augant mokytojų poreikiui visoje šalyje, taip pat ir sostinėje, lieka viltis, kad sveikas protas nugalės ir Vilniaus regionas nebus paliktas be pedagogų. Svarbu paminėti, kad VDU jau keletą metų vienintelis priima studentus į bakalauro dalyko pedagogikos studijų programą, t. y. rengia dalyko mokytojus. Taip pat jis yra vienintelis universitetinis mokytojų kvalifikacijos tobulinimo centras, organizuojantis profesinių kompetencijų tobulinimą, perkvalifikavimą ir dviejų dalykų mokymą. Uždarius VDU Švietimo akademiją Vilniuje, mokytojų rengimas ir profesinis tobulinimas nebus užtikrinamas.
Visos šios priežastys lemia ir sudėtingus sprendimus. Nenorime, kad dėl jų būtų uždarytas 85-erius metus veikęs tarptautinį pripažinimą pelnęs choras „Ave Vita“ ir kiti meno kolektyvai. Universitetas yra vienas aktyviausių kultūros lauko dalyvių, reiškiantis pagarbą tradicijai. Jei Švietimo akademijai Vilniuje bus sudarytos sąlygos priimti studentus, t. y. bus vykdomi aukščiau išvardinti LR Seimo ir LR Vyriausybės įsipareigojimai, tiek choras „Ave Vita“, tiek kiti kolektyvai turės galimybę plėtoti savo kūrybines veiklas. Kol kas jos nėra nutrauktos, laukiame aiškių sprendimų. Tikiuosi, jog idėja Lietuvai „pedagogas – prestižinė profesija“ neliks tik deklaracija, o taps realiais veiksmais ir bus užtikrintas sklandus pedagogų rengimas Lietuvos mokykloms.“
