Kultūra

2019.12.18 20:31

Trys islandės Lietuvoje ieško vaikų literatūros autorių: knyga gali būti tiltas tarp tautų ir valstybių

Alma Valantinienė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2019.12.18 20:31

Lietuvoje daugėja literatūrinių festivalių, tarp jų – skirtų ir vaikų knygoms. Didžiausias, neseniai Vilniuje trečią kartą vykęs – „Vaikų knygų sala“ – jau tapo tarptautiniu ir šį kartą sulaukė svečių iš Islandijos. Nepaprasta gamta pasižyminti maža šalis stebina mus geru kinu, stipria šiaurietiška literatūra. 

Tarptautiniai vaikų literatūros festivaliai sostinėje Reikjavike pradėti rengti jau prieš 20 metų. Kaip vaikų literatūra rūpinamasi valstybėje, kurioje yra tik per 300 tūkst. gyventojų, kodėl mažai šaliai taip svarbu bendrauti su kitų kraštų kūrėjais? – su trimis viešniomis iš Islandijos, vaikų ir jaunimo literatūros festivalių Reikjavike organizatorėmis – literatūros tyrinėtoja Helga Birgisdottir, rašytoja ir iliustruotoja Bergrun Iris Sevarsdottir ir bibliotekininke Telma Sigfusdottir – „Ryto allegro“ studijoje kalbėjosi Alma Valantinienė.

Kas islandų kalba nemirtų

– Visos trys esate vaikų ir jaunimo literatūros festivalių Reikjavike organizatorės. O jie prasidėjo dar 2001 metais, mūsų akimis, jau seniai. Kodėl ėmėtės juos rengti?

Helga: – Norėjome suburti visas Skandinavijos, šiaurės šalis vienam tikslui – vaikų literatūros ir kultūros labui ir bendradarbiauti su kitomis šalimis – Lietuva, Estija, Lenkija. Juk vaikai, kaip ir kitose šalyse, ėmė žaisti vaizdo žaidimus, pasinėrė į televizorių, telefonus ir mažiau, nei mes norėtume, skiria dėmesio knygoms. Pagrindinis tikslas ir buvo sutelkti daugiau dėmesio vaikų literatūrai.

Bergrun: – Dar prieš keletą metų pastebėjome, kad stipriai mažėja vaikų susidomėjimas knygomis, ypač berniukų, ir dėjome daug pinigų ir pastangų, kad pagerintume situaciją. Todėl buvo atkreiptas didesnis dėmesys į vaikų literatūrą, skirta daugiau lėšų knygų leidybai. Dabar situacija po truputį gerėja, bet ypač mažai skaito paaugliai. Galbūt turime kartą, mažiau skaitančią popierines knygas, bet labiau besidominčią elektroninėmis, audioknygomis.

– O kodėl jūsų festivaliai tokie tarptautiniai nuo pat pradžių? Pastebėjau, ne tik Šiaurės šalys dalyvauja, bet ir kitų Europos šalių rašytojai, skaitymo specialistai, literatūros tyrinėtojai, taip pat iš JAV, Kanados. Ką duoda toks tarptautiškumas?

Bergrun: – Kadangi Islandija yra sala, mums labai didelę reikšmę turi tarptautiniai ryšiai, bendravimas, nes labai svarbu gyvai susitikti su žmonėmis, autoriais, iliustruotojais.

Helga: – Mažėja vertimų iš skandinavų kalbų į islandų, dar ir todėl labai svarbu puoselėti tarpkultūrinius ryšius, kad jų atsirastų daugiau, kad nemirtų islandų kalba.

– Festivalis tarptautinis, bendradarbiauja šiaurės šalys labiausiai, bet taip pat, kaip sakote, iliustruotojai ir kiti žmonės iš Kanados, Prancūzijos...

Telma: – Dabar žvelgiame į Baltijos šalis ir Lietuvą, nes Islandijoje gyvena daug lietuvių, norime juos labiau įtraukti. Atvykome į Lietuvą, pakviestos festivalio „Vaikų knygų sala“ Lietuvoje sumanytojo Justino Vancevičiaus, kuris pernai lankėsi mūsų festivalyje. Mūsų tikslas susipažinti su vaikų knygų autoriais ir iliustruotojais, kad galėtume juos pasikviesti į Islandiją ir taip geriau integruoti lietuvių bendruomenę į mūsų kultūrą.

Senukas pirmoje klasėje

– O kaip vyksta festivaliai pas jus? Kiek žinau, kas dveji metai. Ką veikia festivalyje rašytojai, iliustruotojai, skaitytojai? Ar populiarūs festivaliai, ar daug skaitytojų sutraukia?

Helga: – Jie vyksta keletą dienų: įvairios dirbtuvės, susitikimai su autoriais, knygų pristatymai, pokalbiai apie knygas, skaitomi pranešimai, rengiamos parodos. Į festivalį atvyksta ne tik tėvai su vaikais, bet ir ištisos klasės iš mokyklų, vaikų darželių grupės.

Prieš keletą metų buvo pastatytas net šiltnamis, kuriame tėvai su vaikais gamino įvairius patiekalus... Negalėčiau pasakyti dalyvių skaičiaus, bet juk Reikjavike gyvena ne tiek ir daug žmonių, tad ateina tikrai nemažai.

– Bergrun, esate rašytoja ir iliustruotoja (iliustravote per 40 knygų, pati keletą esate parašiusi). Kuriomis temomis kuriate, kaip sudominti vaiką knyga, kuris turi įvairiausių veiklų. Kaip jums tai sekasi?

Bergrun: – Parašiau 9 knygas. Visos jos apie vienokią ar kitokią draugystę. Trys naujausios iš knygų serijos, skirtos paskatinti vaikus skaityti. Viena apie mergaitę, kuri labai nori išmokti skaityti. Ji ateina į pirmą klasę, o toje klasėje sėdi senukas, kuris atsisakė mokytis skaityti, dėl to jis vis dar pirmoje klasėje.

Mokyklose ta knyga yra populiari, mokytojai ją skaito vaikams, norėdami sumažinti stresą dėl skubos išmokti skaityti ir parodyti, kad tai tikrai įmanoma pirmoje klasėje, nebūtina sulaukti senatvės. Savo knygose stengiuosi akcentuoti ryšį tarp žmonių, nors rašau ir apie gyvūnus, knygose vaizduoju draugišką pasaulį, kuriame negresia vienatvė.

Knyga tiesia tiltus tarp žmonių

– Ką apskritai knyga gali suteikti vaikui jam augant? Kodėl neturime jos užmiršti šiame vaizdų ir technologijų amžiuje? Kodėl ji lieka svarbi? Koks šeimos ir darželių, visų suaugusių vaidmuo parenkant knygas vaikams?

Bergrun: – Laikas, kurį jūs praleidote ant vieno iš tėvų kelių klausydamiesi skaitomos knygos, tėvų balso, yra nepakartojamas ir nepamirštamas. Gal ne taip svarbi skaitoma istorija, kiek pats buvimas kartu. Manau, ekranas tą ryšį šiek tiek suardo, todėl šiuo atveju knyga yra svarbesnė. Laikas, praleistas su knyga, naudingas ne tik vaikams, bet ir tėvams po įtemptos dienos. Tėvai, norėdami numalšinti stresą, neretai lanko įvairias terapijas, jogą, užuot pabuvę su savo vaikais ir drauge paskaitę knygą.

Helga: – Atsakymų į šį klausimą gali būti tūkstantis, bet aš akcentuočiau, kad skaitymas nuo mažumės lavina kalbą, ją turtina, suteikia kalbai laisvumo, rišlumo, padeda susipažinti su kitomis kultūromis, tiesiog pažinti pasaulį.

Knyga kaip fizinis objektas padeda susikoncentruoti, o tai svarbu, nes kai skaitai tekstą planšetėje arba telefone tave kažkas vis sutrukdo – ateina žinutės, laiškai, o kai skaitai popierinę knygą, susitelki tik ties ja.

Telma: – Skaitymas su vaiku gera proga pasikalbėti apie herojų jausmus. Vartant paveikslėlių knygas, galima aptarti įvairius skaudžius dalykus, jautrias temas. Galiausiai labai svarbu, kad knyga tiesia tiltus tarp žmonių, tarkim, iliustracijos – joms nereikia vertimo, tai tarptautinė kalba. Vaikų knyga taip pat yra tiltas tarp viso pasaulio žmonių.

Linksta į realizmą, nors patinka ir abstrakcija

– Jei jau užsiminėme apie paveikslėlių knygas, noriu paklausti Bergrun. Kaip jūs kuriate? Kaip sukurti iliustracijas, suprantamas vaikui? Ar kuriate realistines iliustracijas, o gal piešiate tai kas neaprašoma žodžiais, plečiate teksto ribas, gal kuriate ir abstraktesnius piešinius?..

Bergrun: – Naudoju keletą piešimo stilių, nes dirbu su įvairiais projektais skirtingoms amžiaus grupėms. Mėgstu piešti akvarele, dažais, bet dažniausiai dirbu kompiuteriu, nes taip tiesiog paprasčiau, kai reikia pridėti tekstą, kažką pakeisti.

Visi mes, maži ir dideli, turime dovaną stebėti, suprasti, skaityti paveikslėlius, bet augant labiau telkiamasi į tekstą, nei įsižiūrima į paveikslėliais kuriamą pasaulį. Labiau linkstu į realizmą, nors patinka ir abstrakcija. Mano piešiniai labai linksmi. Helga yra sukritikavusi keletą mano knygų, bet žaismingumas jai patinka.

Daug žmonių ir veiksmo

– Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vaikų skaitykla įrengta pagal švedų pavyzdį, remiantis Švedijoje atliktais tyrimais. O kokius metodus naudojate dirbdami su vaikais bibliotekoje jūs? Žinau, kad Telma dirba vaikų bibliotekoje, kuri yra „Nordik house“ kultūros centre. Kokios ten yra knygos?

Telma: – „Nordik house“ Reikjavike yra puiki biblioteka – tai kultūros centro širdis. Vaikų biblioteka taip pat nuostabi. Joje yra knygos Šiaurės šalių kalbomis. Tai labai populiari vieta – galima skaityti, žaisti. Ypač savaitgaliais ateina tėvai su vaikais, – vyksta įvairios istorijų pasakojimo valandėlės. Turime labai daug skaitytojų, – darbo dienomis ateina klasės, vaikų darželių grupės, organizuojamos parodos. Tiesiog visada yra daug veiksmo ir daug žmonių.

– Ar lietuvių kalba dar neturite knygų?

Telma: – Deja, dar ne. Mes labai norime jų turėti. Galbūt tai bus kitas žingsnis – įsigyti lietuviškų knygų.

Temas autoriams siūlo ir bibliotekininkai

– Helga, esate literatūros kritikė. Kaip jūs vertinate šiuolaikinę Islandijos vaikų literatūrą? Tarkime, Lietuvoje vis dar trūksta originaliosios literatūros paaugliams, o kokia situacija Islandijoje? Ar visoms amžiaus grupėms kuriamos knygos? Kokios svarbiausios temos?

Helga: – Pastaruosius keletą metų knygų leidyba vaikams išaugo, daugiau išleidžiama mažesniems – nuo 2-jų iki 12-os metų. Nuo 12-os metų prasideda kritinis amžius, kai vaikai, ypač paaugliai berniukai, nustoja skaityti. Jiems labai trūksta literatūros, kaip, matyt, ir kitose šalyse.

Norėtųsi daugiau rašančių berniukams. Bet vaikams sunku rašyti. Dauguma rašytojų turi kitus darbus ir rašo daugiausia laisvalaikiu. Manau, vaikų rašytojams ir mokama per mažai. Teigiama, kad vaikams rašyti yra lengviau, todėl tas užmokestis mažesnis, negu tiems, kurie rašo suaugusiesiems.

– Ar valstybė skatina rašyti vaikams? O gal tai daro leidėjai? Kas palaiko rašytoją, norintį dovanoti vaikui savo knygą?

Bergrun: – Labiausiai rašyti, be abejo, skatina vaikai, nes kai tu parašai vieną knygą, jie tavęs nepalieka ramybėje ir reikalauja antros ir trečios... Ir taip pat bibliotekininkai, puikūs žmonės, kurie dirba mokyklų bibliotekose, rašo elektroninius laiškus, skambina, perduoda skaitytojų pageidavimus, net nurodo temas, kuriomis autorius galėtų parašyti.

Leidėjų situacija kitokia, paveikslėlių knygas leisti brangu, tad leidėjai išrankūs. Neseniai vyriausybė nusprendė grąžinti dalį mokesčių, tad knygų leidyba 6–12 metų amžiaus grupei turėtų išaugti. Buvo paskelbtas ir rankraščių konkursas Reikjaviko mieste, geriausias bus apdovanotas pinigine premija ir išleistas.