Trečiadienį Nacionalinis Kauno dramos teatras pristato antrą gruodžio premjerą – Kamilės Gudmonaitės „Paniką“ pagal suomių dramaturgo Mikos Miuliuaho pjesę. Nors joje kalbama apie šiuolaikinio vyro patiriamas krizes, režisierė sako, kad joms lyties nėra.
Penkios dienos, vienas butas, du broliai ir jų draugas. Vieną jų ištinka krizė, kai mergina pasiūlo susitvarkyti gyvenimą. Draugai krizę bando suvaldyti, kiekvienas savaip, – pasitelkus rytų praktikas ir psichoterapiją, sportą ar vakarėlius su merginomis.
„Aš esu tikras vyras, neturiu jokių problemų ir susilaikau nuo komentarų“, – teigia aktorius Vaidas Maršalka.
Aktorius Mantas Zemleckas sako, kad „Panika“ – apie draugystę, buvimą kartu ir būtinybę kalbėtis: „Manau, kad tai tikrai aktualu, nes aš ir pats žinau, pats pastebiu, kad mes mažai šnekamės apie tuos dalykus, kurie ir sukelia kažkokias problemas, kurias tu dedi, kaupi ir jos tada išsprogsta“.
Prieš trejus metus spektaklyje „Trans trans trance“ apie moteriškumą kalbėjusi K. Gudmonaitė sako, dabar daug diskutuojama apie moterų problemas, tačiau dažnai pamirštama, kaip jaučiasi vyrai. Režisierė sako, kad krizėms lyties nėra, tačiau pripažįsta pastebėjusi, kad vyrams sunkiau kalbėti apie savo problemas dėl visuomenėje įsigalėjusio supratimo apie vyriškumą. Suomių rašytojo pjesę ji pasirinko dėl emocinio jautrumo ir atvirumo.
„Šitas spektaklis, visa pjesė kalba apie tai, kaip vyras jaučiasi, kai jis nesugeba savo jausmų išreikšti, kai jis nuo pat mažens yra mokomas neverkti, nebijoti, būti stiprus. Vieno personažo žodžiais kalbant, man patinka tokia frazė – jis sako: vyrai nuolatos bėga nuo savęs, nuo savo jausmų, kol jų akis pamažu aptraukia liūdesys“, – aiškina režisierė K. Gudmonaitė.
„Panika“ – antras K. Gudmonaitės spektaklis Nacionaliniame Kauno dramos teatre, jo premjera – trečiadienį.
Plačiau žiūrėkite reportaže:
