Kultūra

2019.12.16 16:02

Pasaulyje pripažintos menininkės įvertintos ir Nacionaline premija: ateiti iki šio taško padėjo atsakomybė

už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Puipa sustoti neketina
Viktorija Lideikytė, Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2019.12.16 16:02

„Šie metai kupini gerų naujienų. Atrodo jau niekas nebegali nustebinti, bet kiekvieną kartą vis tiek labai nustebina ir nudžiugina“, – portalui LRT.lt sako Rugilė Barzdžiukaitė, kuriai kartu su Vaiva Grainyte ir Lina Lapelyte už įkvepiantį bendradarbiavimą kuriant aukščiausio lygio kritinį meną paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Trijulė šiemet įvertinta ne kartą. Už Lietuvos nacionaliniame paviljone pristatytą operą-performansą „Saulė ir jūra“ menininkėms Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje įteiktas „Auksinis liūtas“.

Žinia apie Nacionalinę premiją R. Barzdžiukaitę pasiekė kaip tik tęsiant šio projekto darbus – ji apžiūrėjo Švedijoje, Malmėje esantį muziejų, į kurio erdvę performansas kelsis kitais metais. Tarptautiniu mastu įvertina „Saulė ir jūra“ iš viso aplankys keturis žemynus.

„Tai labai svarbus įvertinimas. Nors ir girdėjome prognozių, kad laukia kažkas gero, žinia buvo netikėta ir labai smagi“, – sakė R. Barzdžiukaitė ir pridūrė, kad ateiti iki šio taško padėjo nuolat jaučiamas atsakomybės jausmas.

„Atsakomybė nekalbėti tuščiai ir gerai pasverti prieš pradedant kažką daryti, ar tai verta kelerių metų darbo ir žiūrovų dėmesio. Ši premija gražus įrodymas, kad viskas teisingai daroma“, – kalbėjo R. Bardžiukaitė.

Šią atsakomybės liniją kūrėjos žada išlaikyti ir ateityje.

Operos solistė Asmik Grigorian prisipažino, kad žinia, jog tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate, jai taip pat buvo netikėta. „Pasakysiu atvirai, nelabai tikėjausi. Sužinojusi su draugais iš karto pajuokavau, kad gal aš jau miriau, nes labai daug apdovanojimų gavau, – juokavo operos solistė. – Atrodo, jog per porą metų pasiėmiau viską, kas įmanoma, todėl jau šiek tiek net nejauku.“

Žinoma, įvertinimu A. Grigorian džiaugiasi ir sako, jog pelnyta premija jai taps įkvėpimu ir paskatinimu naujiems darbams. „Be abejo, Nacionalinė premija yra labai didelis įvertinimas. Esu be galo dėkinga ir šiuo metu šį įvertinimą priimsiu kaip avansą naujiems darbams. Todėl, kad man dabar kaip tik reikia naujų jėgų.

„Salomėja“ savo sėkme ir šlove ant manęs uždėjo labai didelį svorį, kurį man reikia nešti ir tuo pačiu netapti pačios savo sukurtos rolės šešėliu. Dėl to šiuo metu man labai stipriai reikia naujų jėgų ir idėjų, todėl šią premiją priimsiu kaip dovaną, avansą naujiems, dideliems darbams“, – sako už įvertinimą dėkinga A. Grigorian.

Kino režisierius prof. Algimantas Puipa portalui LRT.lt sako, jog nors Kultūros ir meno premijos tikėjosi, visiškai tikras, kad taps laureatu, nebuvo.

„Žinote, buvo visokių abejonių, nes ir kiti kandidatai ganėtinai stiprūs. Pasakyti, kad šimtu procentų tikėjausi (tapti laureatu – LRT.lt), negaliu, bet džiaugiuosi, kad tai įvyko“, – sako A. Puipa.

Režisierius pašmaikštavo, jog gavęs premiją už viso gyvenimo nuopelnus, dabar lyg ir turėtų nustoti kurti.

„Kadangi gavau premiją už viso gyvenimo nuopelnus, tai kaip ir turėčiau užbaigti savo kūrybinį darbą. Vis dėlto dar nenorėčiau jo baigti. Todėl premija, atvirkščiai, taps paskata priešintis tokiai formuluotei ir dirbti toliau“, – sako A. Puipa.

Sustoti neketinančio režisieriaus planuose – dar mažiausiai du trys nauji kūriniai. „Labai apsidžiaugiau sužinojęs, kad premijos laureate tapo ir Viktorija Kuodytė, su kuria filmavau jau antrą filmą. Artimiausią valandą reikės ją pasveikinti.

Žinoma, be konkurencijos laimėjo ir Venecijoje apdovanojimą pelniusios merginos. Smagu, jos žengė drąsų žingsnį. Taip pat labai džiaugiuosi dėl Šaltenio, gerbiu jo kūrybą“, – laureatams pagyrų negailėjo A. Puipa.

Anot jo, 2019 m. premijų laureatais kultūros ir meno pasaulio atstovai tapo pelnytai.

Viena aktyviausių kompozitorių Lietuvoje Zita Bružaitė įvertinta už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą.

„Nacionalinę kultūros ir meno premiją mes visą laiką įsivaizduojame kaip didžiausią įvertinimą, pirmiausiai šalies mastu. Tai svarbu ne tik kaip pastebėjimo žymė. Tai ir didelė atsakomybė. Gavęs tokį aukštą įvertinimą suvoki, kad turi dirbti labai daug ir tuose darbuose matyti prasmę ne tik pats, kaip kūrėjas. Darbai ir kūryba turi būti reikalingi visiems, o šiuo atveju – mano muzika – sklisti kuo plačiau ir kuo ilgiau“, – portalui LRT.lt sakė Z. Bružaitė.

Įvertinusi daugiau kaip 40 kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje, prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės vadovaujama komisija tarpinio balsavimo metu atrinko dvylika pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas.

Anot premijų komisijos vadovės prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, komisijai atrodė įprasta ir savaime suprantama, jog tarp šių metų laureatų – didelė ir graži moterų kūrėjų persvara. „Ateina išsilyginimo laikas, pakilimas ir lygesnis, bendresnis dalyvaujančių ir apdovanojamų žmonių skaičius“, – sako V. Daujotytė-Pakerienė.

2019 m. Kultūros ir meno premijų laureatai:

Kino režisierius Algimantas Puipa už kino vaizdų poetinę realybę. A. Puipa – Sąjunginio valstybinio kinematografijos instituto absolventas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius. Svarbiausi jo filmai – „Moteris ir keturi jos vyrai“, „Amžinoji šviesa“, „Dievų miškas“, „Elzė iš Gilijos“, „Miegančių drugelių tvirtovė“, šiemet pasirodžiusi „Kita tylos pusė“.

Rašytojas Saulius Šaltenis už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių. S. Šaltenis yra Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas, redaktorius, signataras. Tarp garsiausių rašytojo kūrinių – „Riešutų duona“, „Amžinai žaliuojantis klevas“,„Kalės vaikai“, „Lituanica“.

Operos solistė Asmik Grigorian už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą. 2005 m. A. Grigorian pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už Violetos vaidmenį, jos pasirodymas buvo įvertintas kaip geriausias metų debiutas. 2010 m. pelnė dar vieną „Auksinį scenos kryžių“ už Lovet vaidmenį operetės/miuziklo kategorijoje. 2018 m. gavo ordino Riterio kryžių už nuopelnus Lietuvai, o 2019 m. buvo paskelbta geriausia pasaulio operos soliste, laimėjusia „International Opera Awards“.

Kūrybinė grupė – Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė – už įkvepiantį bendradarbiavimą kuriant aukščiausio lygio kritinį meną. Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė yra „Auksinį liūtą“ Venecijos bienalėje pelniusio kūrinio „Saulė ir jūra (Marina)“ autorės.

Kompozitorė Zita Bružaitė už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą. Ji yra viena aktyviausių kompozitorių Lietuvoje ir pasižymi žanro įvairumu, ypač originaliais, monumentaliais, oratoriniais ciklais.

Aktorė Viktorija Kuodytė už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre. Lietuvių kino ir teatro aktorė Viktorija Kuodytė vaidina Kauno valstybiniame dramos teatre, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – tai sudaro 30,4 tūkst. eurų.

Taip pat skaitykite