Kultūra

2019.12.13 23:37

Po daugiau nei 90 metų sugrįžimas į Vilnių – Moišės Vorobeičiko dar nematytų darbų paroda

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.13 23:37

Vilniuje, nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta Moišės Ravivo-Vorobeičiko, meniniame pasaulyje žinomo Moi Ver vardu, paroda. 20 amžiaus pradžios Europos meninės fotografijos novatoriaus darbų retrospektyva dar niekur kitur nebuvo pristatyta.

Grąžiname M. Vorobeičiką į gimtąjį miestą Vilnių, kuriame jis nebuvo daugiau nei 90 metų, sako parodos „Moišė Vorobeičikas: Modernybės montažai“ kuratorius Nissanas Perezas. Parodoje, atidarytoje Nacionalinėje dailės galerijoje, eksponuojama per 100 jo fotografijų.

„Ši paroda pirmiausia svarbi dėl to, kad tai apskritai pirmoji Moi Ver retrospektyva. Tai toks poetiškas teisingumas – surengėme parodą čia ir taip jis grįžo į savo Vilnių, todėl parodoje ypatingą dėmesį skyrėme jo Vilniaus fotografijoms, kad atskleistume jo darbų, sukurtų Vilniuje, mastą“, – teigia parodos kuratorius.

M. Vorobeičikas gimė prieš 115 metų Baltarusijoje, tačiau, kai jam buvo 10 metų, šeima persikėlė į Vilnių, čia M. Vorobeičikas baigė gimnaziją, piešimo mokyklą, studijavo Stepono Batoro universitete. 23-ejų jis išvyko studijuoti Bauhauzą Dessau mieste, Vokietijoje. Vėliau gyveno Paryžiuje.

Panorama. Daugėja jaunų bedarbių: šiuo metu darbo neturi pusšešto procento jaunimo (su vertimu į gestų k.)

Gimęs kaip M. Vorobeičikas, vėliau tapo Moiše Ravivu ar Moi Ver. Keisdamas gyvenamąsias vietas, jis keitė ir vardus, tai viena priežasčių, kodėl jo darbai neeksponuoti, nes 1944 metai pasitraukęs į Palestiną, jis pasikeitė vardą ir tie, kas žinojo M. Vorobeičiką, nežinojo, kas yra M. Ravivas. Taip menininkas dingo iš konteksto, sako parodos kuratorius.

„Todėl tai, ką darome dabar prilygsta stebuklui, mes grąžiname jam žinomumą. Prieš porą metų mes atradome jo negatyvus, kuriuos jis kruopščiai saugojo, iki dabar mes skaitmeninome 12 tūkstančių negatyvų, didžioji dalis – Vilniaus negatyvai, jų yra dar 2 ar 3 tūkst, kuriuos turime skaitmeninti. Ateityje ketiname išleisti Moi Ver monografiją ir memuarus, kuriuos jis rašė“, – teigia N. Perezas.

Pasak parodos kuratoriaus, pripažinimą Moi Verui pelnė trys fotografijos projektai, sukurti 1930–1931 m. – „Vilniaus žydų gatvė“, „Paryžius: 80 Moi Vero fotografijŲ“ ir „Ci-Contre – 110 Moi Vero fotografijŲ“ – paliko ryškų pėdsaką 20 amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, nes autorius sukūrė ir panaudojo fotografijoje visiškai naują vizualinį stilių ir metodą.

Pasak parodos kuratoriaus, Moi Ver kūryba svarbi, nes jis bandė ieškoti naujo fotografavimo būdo, ne tiesioginio aplinkos perteikimo, o fotografuodamas žmones buvo tikras humanistas.

„Jis visada fotografavo žmones akių lygyje, niekada nefotografavo iš viršaus, taip sukurdamas lygiavertiškumo pojūtį“, – prisimena fotografo sūnus Yossi Ravivas.

Paroda nacionalinėje dailės galerijoje veiki iki kitų metų vasario pabaigos. Parodoje pristatyta ir autorinio M. Vorobeičiko albumo faksimilė „Vilniaus žydų gatvė“.