Šį savaitgalį Kauno valstybiniame muzikiniame teatre – premjera. Čia pirmą kartą statoma Giuseppe Verdi opera „Makbetas“. Solistė Gitana Pečkytė LRT KLASIKAI sako, kad kuriant šviesų, linksmą personažą, yra pasikraunama teigiamos emocijos, o kuriant tragišką ir piktą, šiuo atveju dar ir ypatingai žiaurų, – reikia turėti daug fizinių jėgų.
Kūrybines galias išmėginantis darbas
„Makbetą“ Kaune režisuoja Sankt Peterburgo konservatorijos profesorius Gintautas Želvys. Jis žada intriguojantį, tačiau nuo tradicinio įvaizdžio per daug nenutolusį reginį. Savo vyrą žudyti skatinusios žiauriosios ledi Makbet vaidmenį jis patikėjo dviems sopranams – teatro primadonoms Gitanai Pečkytei ir Ramintai Vaicekauskaitei.
Šioje psichologinėje ir giliai mistinėje Williamo Shakespeare`o dramos muzikinėje versijoje Makbeto partiją dainuos kauniečiams jau pažįstamas, ryškiausias baltarusių baritonas Stanislavas Trifonovas, lietuviai Dainius Stumbras ir jaunosios kartos baritonas Paulius Bagdonas.
Dirigentai Jonas Janulevičius ir Julius Geniušas pripažįsta, kad tai bus itin sudėtingas ir iš esmės meninio kolektyvo kūrybines galias išmėginantis darbas. Slėpiningą tragedijos koloritą kuria jauna rusų dailininkė Taisija Chiža.
Devyni mėnesiai be scenos
Pasak teatro vadovo Benjamino Želvio, pasirinkimą šią G. Verdi operą įtraukti į teatro repertuarą lėmė vienas svarbiausių teatro trupėse kūrybinių faktorių – čia dainuoja brandžios, solidžios patirties ir gilaus vaidybinio meistriškumo įgijusios solistės: G. Pečkytė ir R. Vaicekauskaitė. Operos melomanai aukščiausiais balais įvertino jų paruoštą ir padainuotą Liučijos partiją Gaetano Donizetti operoje, taip pat judviejų Rozinas „Sevilijos kirpėjuje“, Violetas „Traviatoje“ ir ponias Flut „Vindzoro šmaikštuolėse".
Operoje sudėtingą ir didžiulį draminį bei režisūrinį krūvį turi choras. Tai dar vienas reikšmingas kolektyvinis personažas – dabartinis choristų kolektyvas yra pajėgus ir gali imtis tokių sudėtingų veikalų.
Kauno muzikinio teatro solistė R. Vaicekauskaitė sako ypatingai laukianti premjeros. „Ilgai gastroliavome po kitus teatrus, scenas. Pagaliau grįšime į savo sceną, tad premjera yra labai laukiame visų atlikėjų ir darbuotojų“, – sako solistė. LRT.lt primena, kad Kauno muzikinis teatras scenos remontui buvo uždarytas nuo šių metų kovo.
Valdžios troškimas aktualumo neprarado
G. Pečkytė sako, kad kuriant šviesų, linksmą personažą, yra pasikraunama teigiamos emocijos, o kuriant tragišką ir piktą, šiuo atveju dar ir ypatingai žiaurų, personažą, reikia turėti daug fizinių jėgų. „Reikia ir ištvermės daug, kad leistum šioms emocijoms apsigyventi tavyje. Tai labai sekina, – atvirauja žiauriosios ledi Makbet vaidmenį įkūnijanti G. Pečkytė. – Labiausiai trūksta miego. Norisi tylos ir pabuvimo su savimi“.
Solistė sako, kad šios operos mintis yra aktuali iš šiai dienai – valdžios troškimas bet kokia kaina. „Ir garbės, ir sosto, ir aukštesnės padėties visuomenėje – amžinos siekiamybės, aktualios ir dabartiniam žmogui“, – neabejoja teatro primadona.
Tuo tarpu R. Vaicekauskaitė pabrėžia operos kaip žanro svarbą teatre. „Vis tik operą dainuoti yra taisyklingiausia mūsų vokalui. Ją dainuojant, vokalas vėl grįžta į klasikinius rėmus, į tam tikrą režimą, kuriuo gali pasitikėti – balsas nėra išdarkomas į visas puses, kaip kad miuzikluose, – tvirtina operos solistė. – Miuzikluose paprastai yra žemos partijos, skirtos dainuoti net ir tiems, kurie nesimokė dainavimo. Dainuojama ne savu, pažemintu balsu. Daugelis jaunų žmonių, kurie dainuoja miuzikluose, nebegali dainuoti nei operose, nei operetėse. Todėl opera yra labai reikalinga atlikėjams ir aš labai džiaugiuosi, kad ji pagaliau sugrįžo į Kauną“.
Plačiau – radijo laidos „Ryto allegro“ įraše
Parengė – Vismantas Žuklevičius
