Norvegijos ir Švedijos sostinėse įteiktos 2019-ųjų Nobelio premijos. Daugiausia diskusijų šiemet sukėlė literatūros premijos laureatas austras Peteris Handke. Jis kaltinamas rėmęs už karo nusikaltimus teistą Slobadaną Miloševičių, o susirinkusiuosius į karališką vakarienę pasitiko protestuotojų minia.
Nors Nobelio premijos laureatai paskelbti dar spalį, tradiciškai Nobelio apdovanojimai teikiami Alfredo Nobelio mirties dieną. Prizų teikimo ceremoniją vainikavo daugiau kaip tūkstančio kviestinių svečių vakarienė su Švedijos karališkąja šeima. Vis dėlto joje nedalyvavo Bosnijos, Turkijos, Kroatijos, Šiaurės Makedonijos, Albanijos, Kosovo atstovai, o susirinkusius švęsti pasitiko protestuotojų minia.
Protestuota prieš šių metų literatūros premijos laureatą P. Handke. Esą savo knygose jis abejoja dėl genocido ir karo nusikaltimų, vykusių per Bosnijos karą. Jis kaltinamas proserbiška pozicija ir S. Miloševičiaus, pripažinto kaltu dėl Bosnijoje įvykdytų žudynių, palaikymo. Dar spalį tik paskelbus nugalėtoją iš Nobelio komiteto iš karto atsistatydino vienas komisijos narys, o Balkanuose nuvilnijo protestų banga.
Pats P. Handke kaltinimus neigia ir sako, kad jo knygos niekaip nesusijusios su politika. Nobelio komitetas P. Handke įvardijo kaip vieną įtakingiausių literatų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tai jau ne pirmas skandalas, kilęs dėl Nobelio literatūros premijos. Pernai dėl seksualinio skandalo premija nebuvo teikiama. Šiemet kartu su P. Handke literatūros premija įvertinta lenkų rašytoja Olga Tokarczuk.
Išsamiau – reportaže:
