„Favoritės“ triumfas rodo liūdną tendenciją, kad akademijos nariai arba filmų nežiūri, arba pažiūri vieną ir tada balsuoja bandos principu. Mano asmenine nuomone, geriausias filmas šiais metais yra „Nova Lituania“, – LRT KLASIKOS laidai „Ryto allegro“ rėžia Europos kino apdovanojimų atrankos komisijos ekspertas, kino kritikas Edvinas Pukšta.
Kokį Europos kiną regime šiandien? Ar apskritai dar galima vartoti „Europos kino“ sąvoką? Kuo ypatingi ir išskirtiniai buvo šiųmečiai Europos kino apdovanojimai? Pokalbis su viena apdovanojimų vedėjų, aktore Aiste Diržiūte ir apdovanojimų atrankos komisijos ekspertu, kino kritiku Edvinu Pukšta.
– Šiemet Europos kino apdovanojimuose buvo nemažai lietuviškų akcentų. Pirmą kartą renginį transliavo LRT, apdovanojimų ceremoniją komentavo režisierius Karolis Kaupinis ir kino kritikė Mantė Valiūnaitė. Aiste, jūs buvote viena vedėjų – tai taip pat labai rimtas lietuviškas akcentas. Komisijoje taip pat buvo Edvinas.
Aistė Diržiūtė: – Edvinas atrankos komisijos narys yra jau ne pirmi metai.
2015-aisiais buvau Europos kino apdovanojimuose. Tais metais tapau ir Europos kino akademijos nare. Lemtingo atsitiktinumo dėka, gavau vietą į apdovanojimų ceremoniją. Renginio metu bendravau su vienu režisieriumi. Jam palikau savo rankų darbo vizitinę kortelę.
Po pusmečio, jau 2016-aisiais, jis man parašė, kad nešdamas į valyklą kelnes, pastebėjęs tą kortelę ir negalėjęs neparašyti. Jį labai sužavėjo ta mano rankų darbo vizitinė kortelė. Mes pasikalbėjome apie kiną, parodžiau jam savo darbus, jis man – savo. Ir tiek.
Tais pačiais, 2016 m., Europos kino akademija mane pakvietė pristatyti geriausią animaciją Vroclave. Šiemet režisuoti renginį buvo patikėta tam pačiam mano sutiktam režisieriui. Atėjęs į Europos kino akademijos biurą, jis pasakė, kad pirmasis jo reikalavimas yra tas, kad renginį turi vesti Aistė Diržiūtė.
Aš jo paklausiau, kodėl būtent aš? Jis atsakė vis dar prisimenantis tą rankų darbo kortelę, taip pat sakė pastebėjęs mano humoro jausmą. Jis tikino turintis labai gerą uoslę ir niekada dėl to dar nebuvo suklydęs.
– Kokie jūsų, kaip vedėjos, įspūdžiai iš apdovanojimų ceremonijos? Gal jau blėsta?
A. D.: – Dabar tie įspūdžiai kaip tik ryškėja ir gerėja. Iš pat pradžių buvo stresas, kad viskas praėjo blogai. Tačiau vėliau supratau, kad viskas pasisekė puikiai, nes gavau daug pagyrų ir gerų komentarų. Žinoma, labai jaudinausi, tačiau išmokau daugybę dalykų.
– Edvinai, kaip vyksta darbas atrankos komisijoje?
Edvinas Pukšta: – Jau antri metai, kai esu atrankos komisijoje. Nėra jokio konkurso patekti į tą atrankos komisiją. Tave turi pastebėti dabartinėje akademijos taryboje esantys žmonės. Mane pastebėjo ir prieš dvejus metus pakvietė prisijungti. Taip pat gavau kvietimą tapti akademijos nariu.
Nors būti ekspertu yra privilegija, tačiau matau, kad Europos kino akademija per artimiausius metus turėtų labai stipriai keistis. Ceremonijos vedimas, scenarijus ir išpildymas buvo aukščiausio lygio, tačiau pats apdovanojimų išdėstymas yra nuviliantis.
– Beveik visus apdovanojimus nuskynė graikų režisieriaus Yorgos Lanthimos filmas „Favoritė“. Ar nebuvo jokių kitų ryškesnių filmų, ar iš tiesų šis filmas buvo toks geras?
E. P.: – „Favoritė“ yra 2018-ųjų filmas. Jis turėjo būti nominuotas pernai, tačiau dėl tam tikrų taisyklių, kurias būtina keisti, nominuotas šiemet. Pateikimus nominacijoms galima teikti iki gegužės, tuo tarpu „Favoritės“ premjera įvyko rugsėjį. Europos kino apdovanojimai šiuo atžvilgiu atsilieka ne tik nuo „Oskarų“, kurie atrodo šviežesni, bet ir nuo Azijos bei Okeanijos akademijos, kuris sugeba įtraukti naujausius filmus, net likus mėnesiui iki ceremonijos pradžios.
Aštuoni apdovanojimai yra ne tik daugoka, bet net žymiai per daug. Tokių šalių, kaip Lietuvos, Rumunijos, Bulgarijos ar Lenkijos filmams yra labai sunku patekti į tą 50-ties filmų sąrašą. Pakviesti ekspertai stengiasi kovoti su tuo euroviziniu principu, kuomet italai domisi tik itališku kinu, o prancūzai – tik prancūzišku. Tuomet pešasi, kuri šalis gaus penkias, o kuri šešias vietas tame sąraše. Absurdas.
„Favoritės“ triumfas rodo liūdną tendenciją, kad akademijos nariai arba filmų nežiūri, arba pažiūri vieną ir tada balsuoja bandos principu. Mano asmenine nuomone geriausias filmas šiais metais yra „Nova Lituania“.
Dar vienas faktas, kuris mane labai nuvylė, tai Yorgos Lanthimos ir Olivijos Colman neatvykimas į ceremoniją. Jie net nesiteikė atvykti į Berlyną. Tai parodo, kad šie apdovanojimai jiems neįdomūs. Atsiųstas vaizdo įrašas, kuriame Colman teigia, kad nori pažaisti su vaikais, atrodė absurdiškai. Parodyta didelė nepagarba. Juk iš Londono į Berlyną galima atskristi tos pačios dienos rytą. Ji juk žinojo, kad laimėjo. Net nežinau kaip komentuoti tokį poelgį.
O šiaip „Favoritė“ man patinka. Geras filmas. Kokybiškas. Tačiau, palyginti su kitais nominuotais filmais, jis nebuvo pats geriausias.
– Atrodo kinas pasaulyje niveliuojasi. Yra kalbama apie pasaulio kiną ir likusį, taip vadinamą, europietišką solidarumą. Kokia yra situacija su Europos kinu?
E. P.: – Šiemet išryškėjo, kad Europos kinas yra tikrai gyvas ir įdomus. Per ceremoniją nuskambėjo geras ir vykęs juokelis, kad yra ne „geriausias filmas“, o „europietiškas filmas“.
Jei būtų balsuojama ne bandos principu, tai pamatytume, kad per dvejus metus buvo ne tik „Favoritė“. Noriu patikslinti, kad aš esu atrankos komisijoje, tačiau pagrindiniai keturi prizai yra apsprendžiami akademijos narių.
Daugiau kaip 3 tūkst. narių turi teisę balsuoti. Jie du mėnesius žiūri tuos atrinktus filmus ir tada balsuoja. Atrankos komisija pakloja jiems pamatą – birželio-liepos mėnesiais atrenka filmų sąrašą tiems akademijos nariams žiūrėti.
Labai noriu palinkėti ir tikiuosi, kad akademijos nariai supras, jog gerų filmų yra ir juos gamina ne tik Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ar Vokietija. Jų yra ir mažesnėse Europos šalyse. Juos reikia tik pamatyti. Nepatingėti. Juk viskas jiems paduodama ant lėkštutės. Jeigu jau esi akademijos narys, tai reiškia, kad ten reikia būti ne tik dėl kažkokio užrašo, bet įdėti ir savo širdies, atsidavimo, kad neatrodytų Europos kino paveikslas toks, koks jis iš tiesų nėra.
Plačiau – laidos „Ryto allegro“ įraše
Parengė – Vismantas Žuklevičius
