Kultūra

2019.12.12 09:48

LRT KLASIKA kviečia žiemoti su opera: Kalėdos, sėdi sau, mezgi ir operos garsais keliauji į Tilžę

Gerūta Griniūtė, LRT KLASIKOS laida „Pakeliui su klasika“ , LRT KLASIKOS projektas „Žiemojimas su opera“, LRT.lt2019.12.12 09:48

Pirmoji ir lig šiol vienintelė Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Tačiau vėliau kūrinys scenose nebegyvavo – nebuvo pastatytas. Iki šių metų. Šiemet, minint E. Balsio 100-asias gimimo metines, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ėmėsi sudėtingos operos naujojo pastatymo.

Eduardas Balsys operą „Kelionė į Tilžę“ parašė brandžiausiu savo kūrybos laikotarpiu. Muzikoje naudojo dodekafoninę techniką, pats kūrė libretą pagal Hermano Zudermano apysaką „Kelionė į Tilžę“.


LRT KLASIKA pradeda naują projektą „Žiemojimas su opera“. Radijo žurnalistai lankosi regionų bibliotekose, iš kur bus girdimos ten vykstančios diskusijos apie tą savaitę transliuojamas operas per LRT KLASIKĄ. Šįkart lankomės Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, iš kur apie operą „Kelionė į Tilžę“ kalbamės su muzikologe, radijo laidų vedėja, operos vakaro rengėja ir vedėja Jūrate Katinaite ir Klaipėdos universiteto istorike, humanitarinių mokslų daktare Silva Pocyte.

– Kodėl atsirado projektas „Žiemojimas su opera“?

Jūratė Katinaitė: – Klausytis operos per radijo imtuvus yra toks žieminis dalykas: sėdi sau, mezgi, žvakučių šviesa, Kalėdos, o radijas paskleidžia operos garsus. „Radijas yra jūsų draugas, šiltoji medija“, – taip yra sakęs Maršalas Makluhanas (Herbertas Maršalas Makluhanas yra kanadiečių švietėjas, filosofas ir mokslininkas, literatūros kritikas, retorikas ir komunikacijos technologijų teoretikas – LRT.lt).

Silva Pocytė: – Su radiju žiemoju tikrai dažnai. Kai dienos yra trumpos, ganėtinai šaltos ir niūrios, tai įsijungti radiją yra tiesiog sielos atgaiva paklausyti geros muzikos, o ypač kai tai yra klasika ir tai yra opera.

– Ką šiandien mums reiškia atgimęs kompozitoriaus E. Balsio šis sceninis darbas?

J. K.: – Su lietuviška nacionaline opera mes turime mito konstravimo problemą – mums trūksta reikšmingų veikalų. Kaip nebūtų paradoksalu, nuo operos ištakų – 1906-ųjų metų – Miko Petrausko „Birutės“, tai dar nepriklausomybės laikotarpiu mes turime kažką paminėti. Sovietmečio pradžioje mes turime labai daug ideologizuotų operų, kurių pagrindiniai veikėjai yra Marytė Melnikaitė ar koks ateistas. Opera apie paklydusius paukščius, suprask, apie išeivius, pabėgusius į Ameriką. Tai gi, tokių dalykų mes turime. Tačiau už ko užsigriebti, kad mes galėtume konstruoti, jog turime tvarią lietuviškos operos tradiciją? Tokių dalykų, deja, turime labai mažai.

Minime tą pačią M. Petrausko „Birutę“. Taip pat „Eglę, žalčių karalienę“, „Gražiną“, „Radvilą Perkūną“. Tada turime visą plejadą ideologinių pokario operų. Tada žinome, kad yra E. Balsio „Kelionė į Tilžę“ ir dar keliais metais anksčiau sukurtą Vytauto Barkausko „Legendą apie meilę“. Pastaroji pasirodė 1975-aisiais, o Balsio opera – 1980-aisiais. Jos niekada nebuvo prikeltos.

Dar turime Juliaus Juzeliūno dvi operas. Vieną tiesiog tragiško likimo – tai „Sukilėliai“ pagal Vincą Mykolaitį Putiną. Ji niekada taip ir neišvydo scenos, nes buvo daug politinių ir cenzūros peripetijų, o taip pat buvo tuometinio 1968-ųjų operos teatro dainininkų pasipriešinimas tai muzikos kalbai.

Kita J. Juzeliūno opera – „Žaidimas“. Galima būtų už jos užsikabinti, mat ji nėra ideologiška ir primityvi. Švenčiant jo 90-metį, 2016 m. pabaigoje – 2017-ųjų pradžioje buvo prikeltas „Žaidimas“ ir tada net lengviau atsipūtėm: „ačiū dievui, yra dar viena puiki opera“.

Dar turėjome Balio Dvariono „Dalios“ pastatymą 2004 m. Ne itin sėkmingą.

– Opera parašyta pagal vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano apysaką „Kelionė į Tilžę“. Tai yra 19 a. antrosios pusės Mažosios Lietuvos gyventojų realybė. Jūs minėjote, kad apysakas, kaip ir kitus literatūros kūrinius, jūs skaitote kaip istorikė. Kiek iš novelės mes galime sužinoti apie to laiko Mažosios Lietuvos visuomenę?

S. P.: – Prūsijos kunigaikštystė susiformuoja 1525 m. Joje gyvena lietuvininkai, kartu su vokiečiais bei kitų tautybių gyventojais. Būtent lietuvininkus ir formuoja šitos kunigaikštystės, vėliau karalystės ir dar vėliau Vokietijos imperijos politinė-ekonominė-kultūrinė aplinka. Tas vokiečių ir lietuvių tarpusavio sugyvenimas tęsėsi keletą šimtų metų. H. Zudermano novelėje galime išskaityti daug vokiečių ir lietuvių santykių aspektų.

Kuomet Didžiajai Lietuvai buvo aktualios rusifikacijos ir nulenkėjimo problemos, tai Prūsijos Lietuvoje lietuvininkai išgyveno germanizacijos problemą. Ypatingai nuo 1871-ųjų metų, kuomet Mažoji Lietuva arba Prūsijos Lietuva patenka į Vokietijos imperijos vykdomą visuotinę germanizacijos politiką. Lietuvių kalba buvo išgujama iš mokyklų ir visos viešosios erdvės. Didžiojoje Lietuvoje ponas buvo lenkas, o lietuvis valstietis, tad norint būti ponu reikėjo kažkiek tai „tapti“ lenku. Tai Prūsijos krašte buvo ta pati socialinė gradacija – jei nori būti ponu, turi būti miesto gyventojas, perimti vokiškas manieras, vokiečių kalbą.

Plačiau – laidos „Pakeliui su klasika“ įraše

Parengė Vismantas Žuklevičius