Kultūra

2019.12.11 13:11

Poetas Kornelijus Platelis kaimyninėje Lenkijoje sulaukė pelnyto įvertinimo

Mindaugas Klusas, LRT.lt2019.12.11 13:11

Trečiadienį Varšuvos universitete poetui Kornelijui Plateliui įteikta Jerzy Giedroyco premija, kurią 2012 metais inicijavo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo ir dialogo forumas.

K. Platelis LRT.lt prisipažino, kad išgirdęs džiugią žinią ėmė svarstyti, kurioje srityje galėtų prilygti ponui J. Giedroycui (Jurgiui Vladislovui Giedraičiui).

„Nutariau, kad redakcine veikla – ne, politinėmis vizijomis – juo labiau ne, nes tokių gilių įžvalgų apie Europos ateitį neturėjau. Na, galėčiau nebent prilygti savo eilėraščių redagavimu. Čia esu gana reiklus sau. Reiklus buvo ir Jerzy`s. Mano nuopelnai nėra dideli“, – kukliai pridūrė K. Platelis.

Lietuvių poetui premija teikiama už literatūros veikalus ir lenkų autorių, visų pirma – Czeslawo Miloszo, Wislawos Szymborskos ir Juliuszo Slowackio – kūrybos vertimus į lietuvių kalbą.

2018 metais Lenkijoje išleistas K. Platelio eilėraščių rinkinys „Odė suskilusiai vazai“ (Oda na pęknietą wazę). Ją vertė LR kultūros atašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė ir vienas geriausių lenkų vertėjų, Lenkų PEN klubo prezidentas Adamas Pomorskis.

Ko gero, forumas atsižvelgė ir į ankstesnę K. Platelio veiklą. Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais lietuvių rašytojai itin tampriai bendradarbiavo su Lenkų PEN klubu. Tada K. Platelis kaip tik ėjo Lietuvių PEN klubo prezidento pareigas, organizavo bendrus abiejų šalių rašytojų renginius Varšuvoje ir Lietuvoje.

Apdovanojimas K. Plateliui bus įteiktas Kazimiero rūmų J. Brudzinskio salėje – Varšuvos universiteto rektorate.

Įvykis, turėjęs reikšmės apdovanojimui

J. Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumą lietuvių intelektualai įkūrė 2012 metais, kai Lietuvos ir Lenkijos santykius kaustė šaltukas. Lenkijos visuomeninkai netruko atsakyti tuo pačiu ir įsteigė giminingą asociaciją, kuriai dabar vadovauja Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ rankraščio sergėtojas ir Ossolinskių nacionalinės bibliotekos direktorius Adolfas Juzwenko.

Forumo nariai reguliariai rengia bendras diskusijas ir parodas, žiniasklaidoje skelbia straipsnius abiem valstybėms svarbiomis temomis. Vis daugiau dėmesio skiriama kaimynėms Ukrainai ir Baltarusijai.

1994 metais po bendro Lenkijos ir Lietuvos Seimų pareiškimo, kurį nevienareikšmiškai priėmė ir Lietuvos, ir Lenkijos visuomenė, abiejų tautų rašytojai paskelbė kreipimąsi iš Konrado celės Aušros Vartų gatvėje. Kreipimesi pabrėžta būtinybė stiprinti bendradarbiavimą, ieškoti dialogo, susikalbėjimo taškų.

Anot K. Platelio, Lenkų PEN centras Lietuvos atžvilgiu visada buvo itin geranoriškas. „1989 metais bičiuliai mums padėjo įstoti į tarptautinį PEN klubą. Rusija tam labai priešinosi. Manau, tas įvykis irgi turėjo reikšmės skiriant J. Giedroyco premiją“, – svarstė K. Platelis.

Ryšiai gana sėkmingai puoselėjami ir dabar. Iš svarbiausių pastarojo meto darbų poetas išskyrė lietuvių poezijos antologijos lenkų kalba sudarymą. Išsamiame veikale išsiteks ir Maironis, ir šiuolaikiniai poetai. „Lenkijoje yra susidaręs vertėjų būrelis, kuris, prižiūrimas A. Pomorskio, antologiją verčia. Tikimės, kad po kelių metų jų darbas bus baigtas“, – kalbinamas LRT.lt vylėsi K. Platelis.

Kokybė, laisva mintis, tvirta linija

Iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės kilęs J. Giedroycas, garsus 20 amžiaus visuomenės veikėjas, redaktorius, socialistiniais laikais propagavo glaudžius Vidurio ir Rytų Europos visuomenių saitus. Paryžiuje leistame žurnale „Kultura“ dažnai publikavo lietuvių autorių tekstus.

J. Giedroycas trumpai gyveno Jungtinėje Karalystėje, paskui – Italijoje. Vėliau persikėlė į Prancūziją, nes italų komunistai, pasak K. Platelio, jo gyvenimą gerokai apkartino.

„Tiesa, prancūzų komunistai irgi persekiojo. Tačiau iki gyvenimo pabaigos 2000 metais išsilaikė Maisons-Laffitte, kur buvo 1947 metais jo įkurto žurnalo „Kultura“ leidybos centras“, – pasakojo K. Platelis.

Anot jo, žurnalui J. Giedroycas atidavė visą gyvenimą. Buvo vyriausiasis redaktorius, siekė, kad žurnale bendradarbiautų kuo daugiau autorių. Net ir iš Lenkijos Liaudies Respublikos (LLR).

„Kultura“ buvo intelektualus ir saikingai liberalus leidinys. Labai nesutarė tiek su LLR valdžia, tiek ir su konservatyviu lenkų emigrantų sparnu, prisiglaudusiu Londone.

„J. Giedroycas ne laviravo, o siekė išlaikyti tiesią liniją. Ta linija politine prasme buvo nukreipta į būsimos Europos kūrimą, geopolitinę ateities situaciją, – LRT.lt teigė K. Platelis. – Saugią ateitį matė tik nepriklausomai Lenkijai, Lietuvai, Baltarusijai, Ukrainai. Apie Baltarusiją kol kas negalime kalbėti, tačiau Ukrainos atžvilgiu jo vizijos pildosi. Priešinosi teiginiams, esą Vilnius yra ne Lietuvos, o Lenkijos miestas. Jis teigė, kad svarbiausia sukurti saugią Europą, kur visi galėtų gyventi ir laisvai judėti.“

Žurnalo „Kultura“ veikla labai domėjosi ir KGB, ir LLR saugumo struktūros. „Žurnalas tapo beveik mitologinis. Pavadinimas „Kultura“ žymi ir kokybę, ir laisvą mintį, ir tvirtą liniją“, – teigė K. Platelis. J. Giedroycas padėjo emigruoti poetui Cz. Miloszui, kai šis buvo LLR ambasadorius Paryžiuje.

Su J. Giedroyco asmenybe lietuvių kalba leis susipažinti išsami Magdalenos Grochowskos monografija „Jerzy Giedroyc“. K. Platelis šiam leidiniui yra išvertęs eiliuotus tekstus.

Kiti laureatai

Apdovanojimai už Lietuvos ir Lenkijos santykių puoselėjimą kultūros, mokslo ir verslo srityse forumo teikiami kasmet. Per ceremoniją Varšuvos universitete taip pat bus apdovanotas istorikas Alfredas Bumblauskas, „Verslo“ kategorijoje įvertinta įmonė „Kauno tiltai“.

2015 metais Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo ir dialogo forumas įvertino poeto Tomo Venclovos ir prezidento Valdo Adamkaus veiklą. Laureatais yra tapę redaktorius Adamas Michnikas, istorikas Henrykas Samsonowiczius, įmonė PKN Orlen.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba, – jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.