Kultūra

2019.12.13 14:34

Vilijampolės įžymybės: privataus kiemo koplyčia, „Inkariukai“ ir „daktarų“ gaujos baras

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.12.13 14:34

Vilijampolė garsi trimis „Inkarais“: fabriku, kuriame gaminti „Inkaro“ sportbačiai, „Inkaro“ šokiais, kurie lokalūs ir įdomūs vietiniams chuliganams ir „Inkaro“ stadionu, kuriame puikiai žaidė to paties pavadinimo vietinė komanda“, – pasakoja istorikas Jonas Palys. Apie vieną seniausių Kauno priemiesčių, kitais metais brangstančius kauniečių komunalinius mokesčius ir paveldėjimą – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos”.

Vilijampolė – vienas seniausių Kauno priemiesčių

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“ tęsia pasakojimų ciklą apie Kauno gyvenamuosius rajonus. Šį kartą tai – Vilijampolė. Tai vienas seniausių Kauno priemiesčių, daugiau kaip prieš 300 metų vadintas Vilijopoliu. Po Pirmojo pasaulinio karo Vilijampolė buvo prijungta prie Kauno. Priemiesčio etninė sudėtis keitėsi, vis labiau lietuvėjo, plėtėsi ir pramonė.

Tarpukariu statytas Vilijampolės futbolo stadionas mena senas dienas, čia išlikę tribūnų betoniniai karkasai. Sovietmečiu stadionas buvo pilnas gyvybės, tačiau po privatizacijos tapo apleistas: tik kartais čia žaidžia mėgėjai. Vienas žodis šiame rajone turėjo ypatingą reikšmę. „Vilijampolė garsi trimis „Inkarais“. Tai – fabriku, kuriame gaminti „Inkaro“ sportbačiai, „Inkaro“ šokiais, kurie lokalūs ir įdomūs vietiniams chuliganams bei „Inkaro“ stadionu, kuriame puikiai žaidė to pačio pavadinimo vietinė komanda“, – pasakoja istorikas Jonas Palys.

„Inkariukai“ – tai batai, kurių norėjo visi, tačiau juos būdavo sunku gauti. Didmiesčių jaunuoliai laukdavo eilėse, o mažesnių miestelių gyventojai vykdavo net į Kauno fabriką. Sovietmečiu Lietuvos krepšininkams inkariukai tapo kokybės ženklu – nebuvo baisu išbėgti į tarptautinę aikštelę, nors jie ir trynė kojas, greitai dėvėjosi. Paaugliai derino juos prie „Vilkaviškio“ džinsų.

Vilijampolė garsėjo ne tik fabrikais. Šv. Mergelės Marijos Lietuvos laisvės koplyčia – ko gero vienintelė koplyčia mieste, pastatyta privačiame kieme. Ją prieš 25 metus savo lėšomis pastatė vilijampoliškė Stefanija Stašauskienė. Dar viena Vilijampolės įžymybė – Lietuvos mafijos tėvu vadinamas Henrikas Daktaras ir Varnių gatvėje stovėjęs liūdnai pagarsėjęs „daktarų“ gaujos baras – „Vilija“.

Šiandien Vilijampolė kitokia – nebeliko nei mafijos tėvo, nei fabrikų. Rajonas šiais metais skaičiuoja šimtąsias metines, kai Vilijampolė buvo prisijungta prie Kauno.

Lapių sąvartyno uždarymas. Ar stipriai išaugs kauniečių komunaliniai mokesčiai?

Apie pelningą verslą ir kalnus šiukšlių. Laidos „7 Kauno dienos” komanda keliaus į stambiagabaričių atliekų priėmimo aikštelę Kaune, kurioje kas vienam šiukšlė – kitam galbūt auksas.

Į tokias stambiagabaričių atliekų priėmimo aikšteles išrūšiuotas atliekas galite atvežti nemokamai. Taip pat čia veikia ir daiktų dalijimosi stotelė. Išrūšiuotos atliekos, kurios negali būti perdirbamos antrą kartą, keliauja į sąvartyną arba yra sudeginamos.

Kaune esančiame regioniniame Lapių sąvartyne atvežamos šiukšlės iš Kauno, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių bei Kėdainių rajonų. Regioninis Lapių sąvartynas jau yra pasiekęs aukščiausią leidžiamą aukštį – 126 metrus virš jūros lygio. Po penkerių metų atliekos į šią vietą nebebus vežamos. Uždarytas Lapių sąvartynas bus užsėtas augmenija. Atliekos, kurios nėra tinkamos perdirbimui bus deginamos.

Lietuvoje šiuo metu veikia tik viena kogeneracinė jėgainė, kurioje iš deginamų atliekų gaunama energija naudojama šildymui ir elektrai. Kitais metai tokios jėgainės pradės savo veiklą Vilniuje ir Kaune. Atliekų deginimo gamykla jau pastatyta Kauno LEZ. Tiesa, nebuvo apseita be visuomenės pasipriešinimo ir protestuojančių gyventojų dėl galimai padidėsiančios oro taršos.

150 milijonų eurų vertės kogeneracinė jėgainė Kaune atnešė ir padidėjusius mokesčius už šiukšlių išvežimą. Nors mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne auga daugiau nei penkis kartus, gyventojams jis brangs mažiausiai 15 procentų. Taigi, jei šiuo metu Kauno centre gyvenanti 4 asmenų šeima už šiukšlių išvežimą į mėnesį moka 14 eurų, po Naujųjų metų ši suma padidės iki 16 eurų. Tiesa, šis mokestis vienodas tiek atliekas rūšiuojantiems tiek nerūšiuojantiems.

Pokalbis 450: Benjaminas Žemaitis. Kodėl net 70% šeimos turto nepasiekia antrosios kartos?

Pokalbis 450: Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, gamybinės įmonės valdybos pirmininkas, ilgametis verslo bendruomenės puoselėtojas Benjaminas Žemaitis. „70% turto nepasiekia antros kartos, 90 % – trečios kartos. Mes nesame įpratę auklėti vaikų apie turto paveldėjimą, nekalbame apie pinigus, atsakomybę, nepasitikime jais“, – pasakoja B. Žemaitis.

Pasak pašnekovo, lietuviai vengia kalbėti su savo vaikais apie pinigus ir paveldėjimą. „Mes nesame įpratę auklėti vaikų nuo darželio, pirmųjų klasių apie tai, kad jie bus paveldėtojai. Nesikalbėjimas su vaikais apie pinigus, atsakomybę taip pat nėra teisingas sprendimas. Dar stipriai jaučiamas nepasitikėjimas savo šeimos nariais, vengimas kalbėti apie pinigus ir tai, kas bus po pagrindinio šeimos nario mirties, Nors apie tai kalbėti neskanu, bet mokesčiai ir mirtis yra neišvengiami. Tam reikia ruoštis dabar“, – tikina Benjaminas Žemaitis.