Kultūra

2019.12.09 14:18

Vilniaus litvakai: pamiršti Lietuvoje, bet prisimenami Brodvėjaus miuzikluose ir kino juostose

LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.12.09 14:18

Išsikėlęs tikslą apie mūsų istoriją pasakoti įdomiai ir knygoje „Gaono kodas“ šiandienius įvykius su praeities paslaptimis supynęs žurnalistas, knygos autorius Rytis Sabas siūlo apie savo žydiškąją istorijos pusę kalbėti įtraukiančiai, atrasti šalia mūsų esančias istorinius įvykius menančias vietas, šiandien mažai kam žinomus, anuomet Europoje ir pasaulyje garsius litvakus.

Knygos autorius neslepia ir pats atradęs naujų, iki šiol negirdėtų istorijų.

„Pirmas atradimas man pačiam buvo tai, kad asmenybė, palaidota kartu su Gaonu, yra vienas lietuvis ar lenkas, kuris, kaip sakoma legendose, buvo vienintelis, atsivertęs į judėjų tikėjimą. Šis žmogus buvo sudegintas Vilniuje, Rotušės aikštėje. Nežinau, kiek tiesos legendoje, bet akivaizdu, kad asmuo palaidotas kartu su Gaonu Sudervės kapinėse ir apie jį Brodvėjuje statomi miuziklai ir kuriami filmai“, – pasakoja R. Sabas.

Šiandien apie žydiškąją Lietuvos istorijos pusę kalbama vis drąsiau, tačiau ilgą laiką litvakų istorijos puslapiai nebuvo aptariami, šios temos viešumoje vengta.

Rašytojas ir publicistas Aidas Puklevičius džiaugiasi, kad pradedama kalbėti šia tema: „Ir pradedame kalbėti ne iš tokio abstraktaus susidomėjimo tuo, kas vyko seniau, o todėl, kad kai kurie skauduliai dar gyvi. Atsiranda žmonių, suprantančių, kad jei nori gyventi normalioje šalyje, normalioje tautoje, turi pažvelgti ne tik į tai, kas istorijoje buvo gera, bet ir tai, kas buvo bloga. Mes tuo nesiskiriame nuo kitų tautų – visi turi dalykų, kuriais nori didžiuotis, ir dalykų, kurių nori gėdytis.“

Vilniaus Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas tikina, kad dar mažai domimasi tuo, kas gyveno šalia, kokie tai buvo žmonės ir koks jų indėlis į Lietuvos kultūrinį, politinį ar ekonominį gyvenimą.

Paklaustas ar svarstė kodėl iki šiol daugelis įdomių žydiškosios Lietuvos istorijos faktų nėra aptariami, autorius R. Sabas vieno atsakymo neturi: „Gal niekam nešovė mintis, nes per 70 metų, kuriuos praleidome Sovietų Sąjungoje, žydų istorija buvo pamiršta. Iki karo Vilniuje lietuvių gyveno mažiau nei 10 proc. – dauguma gyventojų buvo žydai, rusai, lenkai, vokiečiai, baltarusiai, ir tik mažuma – lietuviai. Akivaizdu, kad senojo ir tarpukario Vilniaus istoriją buvo bandoma pamiršti. Tai, kad Vilniuje buvo vienas didžiausių ir svarbiausių Europoje žydų kultūros lopšys, prisiminta tik pastaruoju metu.“

Atsakyti į klausimą kodėl – be galo sudėtinga, tačiau kalbėti apie istorijos pakilimus ir nuosmūkius – būtina.

Kultūros diena. Naujas Povilo Makausko spektaklis vaikams kviečia į kelionę po magijos ir atradimų kupiną pasaulį