Kultūra

2019.12.07 20:02

Berlyne paskelbti Europos kino geriausieji: Metų filmu tapo apdovanojimų favoritas... „Favoritė“

ceremoniją vedė lietuvių aktorė
LRT.lt2019.12.07 20:02

Berlyne įteikti Europos kino apdovanojimai (EFA). Geriausiu filmu pripažintas Yorgoso Lanthimoso kūrinys „Favoritė“. Jis taip pat nugalėjo geriausio režisieriaus, geriausios aktorės ir geriausios komedijos kategorijose. EFA ceremonija nuo 1988-ųjų rengta jau 32 sykį ir pirmą kartą buvo tiesiogiai transliuojama LRT.

Be to, Meistriškumo kategorijoje geriausiai įvertinti „Favoritės“ kostiumai, operatoriaus darbas, montažas, šukuosenų ir makiažo dizainas.

Šiemet apdovanojimuose ypatingai pagerbta Lietuva. Ceremoniją pakviesta vesti aktorė Aistė Diržiūtė, išgarsėjusi Alantės Kavaitės vaidybiniu filmu „Sangailės vasara“. Nuo 2015-ųjų aktorė priklauso Europos kino akademijai. Į „Berliner Festspiele“ sceną A. Diržiūtė išėjo pasipuošusi dizainerio Juozo Statkevičiaus kurtu kostiumu.

Aistei talkino vokiečių aktorė ir scenaristė Anna Brueggemann. Už filmo scenarijų ji yra pelniusi Berlyno kino festivalio „Sidabrinį lokį“.

Europos kino apdovanojimų ceremoniją pasitinkant – repeticijų užkulisiai ir Aistės Diržiūtės kvietimas

Europos kino akademija apdovanojimų atrankos komisijos ekspertu pakvietė kino kritiką Edviną Pukštą. Revoliuciniu jis pavadino sumanymą dviem moterims vesti apdovanojimų ceremoniją. „Galime tik numanyti, kokia atsakomybė krinta ant Aistės ir Annos pečių“, – EFA išvakarėse teigė kino kritikas.

Šiųmečiai apdovanojimai, pasak jo, pasižymi garsių režisierių gausa. Jį maloniai nustebino italas Marco Bellochio. „Man „Mafijos išdavikas“ yra geriausias jo filmas per pastaruosius dešimt ar net daugiau metų. Nenuvylė ir Pedro Almodovaras. Galbūt šykštus Kanų festivalio įvertinimas šiam režisieriui bus kompensuotas šiandien“, – svarstė E. Pukšta.

Apie lietuviškus filmus EFA kuluaruose taip pat diskutuojama. „Tačiau vis dar esame pernelyg maži. Kitąmet ilgajame sąraše, tikiuosi, bus bent vienas lietuviškas filmas“, – kalbėjo Kino akademijos apdovanojimų atrankos ekspertas.

Jis taip pat vylėsi, kad europietiškiems filmams bus suteiktos tokios pat sklaidos galimybės kaip ir amerikietiškai produkcijai. „Kai Europos kinas taps konkurencingas, galbūt didžiųjų kino teatrų vadovai ilgiau pamąstys, kam skirti prioritetą“, – teigė E. Pukšta. Kritikas pabrėžė, kad prie tendencijų kaitos dabar prisideda ir LRT.

Jis įsitikinęs, kad kino apdovanojimai skatina pamatyti per ceremoniją minimus darbus. Nemažą dalį EFA filmų jau galėjo išvysti Lietuvos žiūrovai: kino teatrų repertuare, Vilniaus kino festivalyje „Kino pavasaris“, Tarptautiniame Kauno kino festivalyje, Žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“, Šiaurės šalių kino forume „Scanorama“. Kai kuriuos dar bus proga kovą pamatyti „Kino pavasaryje“.

Apdovanojimų ceremoniją iš LRT studijos tiesiogiai per portalą LRT.lt komentavo festivalio „Kino pavasaris“ programos sudarytoja Mantė Valiūnaitė bei režisierius ir žurnalistas Karolis Kaupinis.

Po penkerių metų kalėjimo Rusijoje į Europos kino apdovanojimus atvyko ukrainietis režisierius Olehas Sencovas. Deja, žodis ilgai lauktam svečiui nebuvo suteiktas. Vis dėlto, žinant režisieriaus būdą, gali būti, kad jis to žodžio buvo iš anksto atsisakęs.

Mike`as Downey, scenoje pasveikinęs svečią iš Ukrainos, prieš pat apdovanojimų ceremoniją tapo naujuoju Europos kino akademijos tarybos pirmininku. Šiose pareigose britas pakeitė lenkų režisierę Agnieszką Holland.

Tiesioginė renginio transliacija Lietuvoje rodoma pirmą kartą. Tokia proga radosi LRT bendradarbiaujant su „Kūrybiškos Europos“ MEDIA biuru Lietuvoje. Nuo 23 valandos svarbiausias Europos kino renginys bus rodomas ir per LRT PLIUS.

Per ceremoniją skelbiami net 23 nominacijų laureatai. Du apdovanojimai, skiriami už indėlį į kiną, jau buvo žinomi ceremonijai neprasidėjus. Už Europos pasiekimus pasaulio kine įvertinta prancūzų aktorė Juliette Binoche. Ji dėkojo visiems kūrybos kelyje sutiktiems režisieriams, prodiuseriams, agentams ir 27 metus šalia buvusiai vadybininkei Linai.

Scenoje aktorę pasveikino prancūzų kino režisierė Claire Denis, apsirengusi taip, kaip leido lėktuvu su ja neatskridęs lagaminas. Auditorija aktorę pagerbė plojimais, net kelis kartus atsistodama. Netikėtai ekrane pasirodė Irano režisierius Jafaras Panahis ir prisijungė prie sveikinančiųjų.

O už viso gyvenimo nuopelnus apdovanojimas atiteko vokiečių režisieriui Werneriui Herzogui. Scenoje, prisimenant legendinį kūrėjo filmą „Fickaraldas“, pasirodė virve tempiama valtis. Joje režisieriui skirtą operos ariją (iš to paties filmo, tik gerokai perkurtą) dainavo solistė. Režisieriui, regis, tai patiko.

Savo tėvynainį sveikino kitas pasaulinio garso vokietis Wimas Wendersas. Režisierius persakė gana ilgą jų bičiulystės istoriją, kurią galima sutelkti žodžiuose „po velnių, tu esi genijus“ ir „entuziastas“.

W. Herzogas scenoje ilgai negalėjo prabilti, nes plojanti publika jam to neleido. Kai radosi proga, režisierius pabrėžė, kad tokio dalyko kaip europietiškas kinas nėra. Nes Europos šalių kūrėjai labai skirtingi. Yra tik europietiškas solidarumas.

Kino akademija taip pat jau buvo prieš renginį paskelbusi laureatus 8-iose Kino meistriškiumo kategorijose:

Europos kino operatorius – Robby Ryanas už „Favoritę“

Europos montažo režisierius – Yorgos Mavropsaridis už „Favoritę“

Europos filmo dizaineris – Antxonas Gomezas už „Skausmą ir šlovę“

Europos kostiumų dizainerė – Sandy Powell už „Favoritę“

Europos šukuosenos ir makiažo stilistė – Nadia Stacey už „Favoritę“

Europos originali muzikos tema – Johnas Guertleris už „Sistemos griovėją“

Europos garso režisieriai – Eduardo Esquide`as, Nacho Royo-Villanova, Laurent`as Chassaigne`as už „Dvylika metų trukusią naktį“

Europos vaizdo efektai – Martinas Ziebellis ir Sebastianas Kaltmeyeris už filmą „Apie begalybę“

Europos kino apdovanojimai teikiami nuo 1988 metų. Už nominantus balsuoja daugiau nei 3,6 tūkst. kino industrijos profesionalų vienijanti Europos kino akademija.

Pernai šiuose apdovanojimuose triumfavo Pawelo Pawlikowskio vaidybinis filmas „Šaltasis karas“, pelnęs penkis apdovanojimus.

Geriausias Europos režisierius:

Pedro Almodovaras už filmą „Skausmas ir šlovė“

Marco Bellochio už filmą „Mafijos išdavikas“

Yorgosas Lanthimosas už filmą „Favoritė“

Romanas Polanskis už filmą „Aš kaltinu“

Celine Sciamma už filmą „Liepsnojančios moters portretas“

Geriausias Europos trumpametražis filmas:

„Šunys lojantys ant paukščių“ (rež. Leonor Teles)

„Atkūrimas“ (rež. Jiri Havlicekas ir Ondrejus Novakas)

„Kalėdų dovanėlė“ (rež. Bogdanas Muresanu)

„Nuostabiosios akmeninės ponios nesėkmės“ (rež. Gabriel Abrantes)

„Arbūzo sultys“ (rež. Irene Moray)

Geriausias Europos animacinis filmas:

Salvador Simo filmas „Bunuelis vėžlių labirinte“

Jeremy Clapin filmas „Aš praradau savo kūną“

Anca Damian filmas „Nepaprasta Maronos istorija“

Zabou Breitman ir Elea Gobbe-Mevellec „Kabulo kregždės“

Geriausia bendra filmo gamyba:

2019 m. Europos kino koprodukcijos apdovanojimas kino operatorei Ankicai Juric Tilic.

Geriausias Europos scenaristas:

Pedro Almodovaras už scenarijų filmui „Skausmas ir šlovė“

Romanas Polanskis ir Robertas Harrisas už scenarijų filmui „Aš kaltinu“

Ladj Ly, Giordano Gederlini ir Alexis Manenti už scenarijų filmui „Vargdieniai“

Marco Bellochio, Ludovica Rampoldi, Valia Santella ir Francesco Piccolo už scenarijų filmui „Mafijos išdavikas“

Celine Sciamma už scenarijų filmui „Liepsnojančios moters portretas“

Geriausias Europos vaidybinis kino serialas:

„Babilonas Berlynas“ (jame vieną pagrindinių vaidmenų sukūrė aktorė Severija Janušauskaitė)

Europos atradimas – FIPRESCI prizas:

Pella Kagerman ir Hugo Lilja ir jų filmas „Aniara“

Mati Diop ir filmas „Atlantės“

Tuva Novotny ir filmas „Akloji zona“

Nadežda Koseva ir filmas „Irina“

Ladj Ly ir filmas „Vargdieniai“

Richardas Billinghamas ir filmas „Rėjus ir Liza“

Apdovanojimas už Europos pasiekimus pasaulio kine:

Juliette Binoche

Geriausias Europos aktorius:

Antonio Banderasas už vaidmenį filme „Skausmas ir šlovė“

Jeanas Dujardinas už vaidmenį filme „Aš kaltinu“

Pierfrancesco Favino už vaidmenį filme „Mafijos išdavikas“

Levanas Gelbachianis už vaidmenį filme „Ir tada mes šokome“

Alexanderis Scheeras už vaidmenį filme „ Gundermanas“

Ingvaras Eggertas Sigurðssonas už vaidmenį filme „Balta, balta diena“

Geriausia Europos aktorė:

Olivia Colman už vaidmenį filme „Favoritė“

Trine Dyrholm už vaidmenį filme „Širdžių dama“

Noemie Merlant ir Adele Hahnel už vaidmenį filme „Liepsnojančios moters portretas“

Viktoria Mirošničenko už vaidmenį filme „Ilgšė“

Helena Zengel už vaidmenį filme „Sistemos griovėja“

Žmonių pasirinkimo apdovanojimas geriausiam Europos filmui:

„Šaltasis karas“

Apdovanojimas už viso gyvenimo pasiekimus:

Werneris Herzogas

Geriausia Europos komedija:

„Ditė ir Luiza“ (rež. Niclas Bendixen)

„Liepsnojantis Tel Avivas“ (rež. Sameh Zoabi)

„Favoritė“ (rež. Yorgos Lanthimosas)

Geriausias Europos dokumentinis filmas:

„Mano dukrai Samai“ (Waad al-Kateab ir Edwardas Wattsas)

„Medaus šalis“ (Lubomiras Stefanovas ir Tamara Kotevska)

„Putino liudininkai“ (Vitalijus Manskis)

„Selfis“ (Agostino Ferrente)

„Mano motinos išnykimas“ (Beniamino Barrese)

Geriausias Europos filmas:

„Aš kaltinu“

„Vargdieniai“

„Skausmas ir šlovė“

„Sistemos griovėja“

„Favoritė“

„Mafijos išdavikas“