Ketvirtadienį, gruodžio 5-ąją, prezidentūroje surengtas kultūros forumas, skirtas tarpsektoriniam bendradarbiavimui. Į jį rinkosi Vyriausybės, ministerijų, įvairių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų, kultūros bendruomenės atstovai, diskutavę apie glaudesnį bendradarbiavimą, kultūros integravimą į kitas sritis ir efektyvesnį viešųjų išteklių panaudojimą. Konkrečių priemonių neįvardyta, tačiau nutarta glaudinti veiklą.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė teigė, kad per forumą klausta, kokios kliūtys dabar trukdo geresniam tarpsektoriniam bendradarbiavimui. „Išsakyta, kad esama per mažai kalbėjimo tarpusavyje, per mažas projektų palaikymas. Taip pat nuspręsta sukurti tarpinstitucinį veiklos planą, kuriame įvairios institucijos galėtų nusibrėžti veiklos sritis“, – teigia S. Šulcė.
Kaip sėkmingi bendradarbiavimo pavyzdžiai forume minėti Kultūros pasas, projektai „Kūrybinės partnerystės“ (Kūrybinės jungtys) ir „Menas žmogaus gerovei“.
Kultūros ministerijos pagrindinė žinia forumo dalyviams ir prezidentui – svarbu užtikrinti šių priemonių nuoseklų įgyvendinimą. „Labai svarbu valstybės strateginiame planavime, finansų planavime numatyti šių priemonių nuoseklumą ir galvoti, kaip jas papildyti ir stiprinti“, – teigė forume dalyvavęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Jis pabrėžė, kaip svarbu, kad nuoseklus priemonių įgyvendinimas atsirastų dabar rengiamoje Nacionalinės pažangos programoje.
Konkrečios priemonės forume nevardytos. „Šįkart kalbėjome apie susiderinimą. Svarbu suderinti mechanizmus. Džiaugiamės bendradarbiavimu su Švietimo ir mokslo ministerija Kultūros paso srityje. Toks pats bendradarbiavimas galėtų atsirasti ir su Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis“, – kalbėjo ministras.
Organizacijos „Kūrybinės jungtys“ vadovė Milda Laužikaitė sako atstovaujanti sritį, kuri ne visada suprantama kaip kultūra: „Atstovauju ne tik kuriančius ir savo kūrybą pristatančius žmones, bet ir tai, kaip jie ateina į kultūros, švietimo ir kitas sritis kaip kritinio mąstymo, kūrybiškumo ir kitų esminių gebėjimų praktikai. Šiuo laiku, kai gyvename, viskas labai keičiasi, reikia kūrybiškumo, kritinio mąstymo. Kalbame apie kultūros produktus, vartotojus, bet man regis, kad kultūros poveikis galėtų būti ambicingesnis.“
Kultūra, anot „Kūrybinių jungčių“ atstovės, galėtų padėti spręsti sudėtingas problemas, kurti inovacijas ir panašiai: „Būtų naudinga spręsti, kaip sukurti ilgalaikes programas, kurios padėtų vienai ar kitai vietos bendruomenei, norinčiai turiningesnio kultūrinio gyvenimo, ar bibliotekai, norinčiai tapti vietos diskusijų centru ir pan.“
Lietuvos kultūros centrų asociacijos vadovas Romas Matulis tvirtina, kad Kultūros forume dalyvauti buvo smagu: „Matome, kad kultūra mažuose miesteliuose yra tas jungiantis mechanizmas, darantis žmogui gerą įtaką. Kultūra regione turi ne tik kultūrinę, bet ir socialinę reikšmę. Taip žmonės būna kartu, socializuojasi, yra daug gražių iniciatyvų. Mane šis forumas džiugina, nes taip aukščiausiame lygmenyje galvojama apie sisteminį matymą, kad kultūra svarbi visoms sritims.“
Pasak Lietuvos kultūros centrų atstovo, kultūra gali lemti gyvenimą mažuose miestuose: „Kai bus rūpinamasi kultūra, kai visi dirbs kultūros daugafunkciškumo labui, valstybė išloš ir kiekviename mažame miestelyje bus gera gyventi.“
Paklaustas apie vidutinį kultūros centro darbuotojo atlyginimą, šių įstaigų atstovas pripažįsta, kad tai – skaudi tema: „Didžiausias atlyginimas prieš mokesčius – 600 eurų. Galiu tik pasakyti, kad vien iš iniciatyvos ilgai nedegsi...“
Į R. Matulio pasisakymą apie vidutinį kultūros centrų darbuotojų atlyginimą sureagavo ir Kultūros ministerija, teigianti, kad ministerijos turimais savivaldybių pateiktais oficialiais duomenimis, vidutinis kultūros ir meno specialistų atlyginimas Lietuvos kultūros centruose 2019 metais buvo 1053 eurų iki mokesčių.
