Kultūra

2019.12.05 10:13

Baltarusis apie sukilimo vadų ir dalyvių perlaidojimo ceremoniją: tai vėl primins laisvos šalies idealus

LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2019.12.05 10:13

Belaukiant naujų maršrutų Rytų Europoje, LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ komanda su baltarusiais diskutavo apie vieną svarbiausių šių dienų įvykių – Lapkričio 22 d. Vilniuje vykusią 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių perlaidojimo ceremoniją, kurioje dalyvavo Lietuvos, Lenkijos prezidentai, svečiai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Latvijos bei visi norintys atsisveikinti su savo tautos herojais.

Įdomu tai, kad sukilimo vadų ir dalyvių pavardės Rasų kapinių koplyčios kolumbariume parašytos trimis kalbomis – lietuvių, baltarusių ir lenkų, taip įprasminant faktą, kad sukilimo dalyviai – visų Baltijos šalių herojai. Apie tai, ką baltarusiams reiškia mylimo tautos herojaus, sukilimo prieš carinę Rusiją lyderio Konstantino Kalinausko palaikų suradimas ir iškilmingas perlaidojimas pasakoja baltarusis Valentinas Turas, prieš porą metų Breste susikūrusios jaunimo grupės, besidominčios istorija ir modernizmo pastatais, narys.

– Vilniuje įvyko viena didžiausių tarptautinių ceremonijų – 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių perlaidojimas. Ši ceremonija – itin svarbi Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos santykiams. Ką Baltarusijai ir jos žmonėms reiškia sukilimo prieš carinę Rusiją lyderio Konstantino Kalinausko palaikų atradimas ir perlaidojimas?

– Konstantinas Kalinauskas man, kaip ir daugeliui baltarusių, yra didžiausias Baltarusijos herojus. Jis – ne tas herojus, kurį tik puošia valstybės pareigūnų skirti medaliai ir apdovanojimai, o tikras šalies didvyris. Kalinauskas Baltarusijos žmonėms yra šalies nepriklausomybės simbolis. Būtent jis pirmasis prabilo apie Baltarusijos ir Lietuvos nepriklausomybę.

Įdomu tai, kad laisvos Baltarusijos idėjas K. Kalinauskas nevengė viešai skelbti ir spaudoje. Nežinau, ar lietuviai tai žino, bet 1862–1863 m. K. Kalinauskas įkūrė ir leido laikraštį „Mużyckaja prauda“ (liet. „Valstiečių tiesa“) – nelegalų revoliucinį laikraštį baltarusių kalba. Vėliau, karo lauko teismo nuteistas mirti, „Laiškuose iš po kartuvių“, Konstantinas rašė laiškus ir ragino tautą tęsti kovą, o į klausimą: „ką tu myli?“ atsakė „Aš myliu Baltarusiją“.

Manau, kad K. Kalinauskas yra tikrasis baltarusių tautos tėvas ir tai dar kartą įrodė tūkstančiai baltarusių, kurie, pasipuošę tautine balta-raudona-balta vėliava atvyko į iškilmingą sukilimo vadų ir dalyvių perlaidojimą Vilniuje.

Sukilėlių, kovojusių už mūsų šalių nepriklausomybę, palaikų suradimas ir perlaidojimas yra labai svarbus ženklas Baltarusijai, ypač dabar, kai kyla tiesioginė grėsmė Baltarusijos nepriklausomybei ir jos įtraukimui į Rusijos sudėtį.

– Lietuvoje atsiradus vadų ir sukilimo dalyvių palaikams, baltarusiai paprašė perduoti K. Kalinausko palaikus, tačiau Lietuva šios galimybės kol kas viešai nesvarstė. Ką jūs manote apie tai?

– Mano žiniomis, iš Lietuvos pusės buvo ketinama svarstyti klausimą, jeigu butų pateiktas oficialus Baltarusijos vadovybės prašymas. Kol kas minėtą prašymą pateikė tik Baltarusijos žmonės. Baltarusijos inteligentai Lietuvos vadovybei išsiuntė laišką, kuriame buvo klausiama apie galimybę K. Kalinauską perlaidoti Baltarusijoje. Tarp pasirašiusiųjų šį laišką – Nobelio premijos laureatai, akademikai, tautodailininkai, rašytojai, muzikantai, žymūs sportininkai ir poetai.

Apmaudu tai, kad nors laiškas buvo svarbus mūsų žmonėms, Baltarusijos vadovybei tai svarbu nepasirodė – kol Lietuvai ir Lenkijai perlaidojimo ceremonijoje atstovavo aukščiausi šalių pareigūnai, vos vienas iš mūsų ministrų pirmininkų pavaduotojų atvyko iš Baltarusijos.

Aš tikiu, kad K. Kalinausko perlaidojimas dar kartą primins Baltarusijai laisvos šalies idealus, kuriems sukilėliai ir jų vadai atidavė savo gyvybes. Manau, kad visai nesvarbu, ar K. Kalinauskas palaidotas Lietuvoje, ar Baltarusijoje. Mums svarbiausia, kad Kalinauskas būtų palaidotas tinkamai, su pagarba, o ne kaip šuo be vardo ir pavardės nežinomame kape. Tariu didelį ačiū Lietuvos vadovybei, kuri suorganizavo puikią ceremoniją ir suteikė galimybę mūsų šalių žmonėms atsisveikinti su savo herojais.

LRT PLIUS laidos „Stop juosta“ kūrybinė komanda tarpukario modernizmo paieškas toliau tęsia Baltarusijoje. Žiūrovų laukia maršrutai Breslaujoje, Drujoje, Gluboke.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.