Kultūra

2019.12.08 15:48

Vytauto laikus heroizavęs Maironis žavėjosi Platono idealios valstybės modeliu

Lina Smolskienė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2019.12.08 15:48

Naujojoje monografijoje „Maironio balsai: kūryba, veikla atmintis“ atskleidžiami nauji faktai apie kiekvienam lietuviui gerai žinomų kūrinių „Trakų pilis“ ir „Lietuva Brangi“ rašytoją. Pasirodo, Jonas Mačiulis, labiau visiems žinomas Maironio slapyvardžiu, neigiamai žiūrėjo į revoliucijas. Garsus kunigas, rašytojas tikėjo, kad geriausia valstybės valdymo forma yra absoliutinė monarchija.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Eugenijus Žmuida sako, kad rašyti naują monografiją apie Maironį buvo galvojama dar jubiliejiniais rašytojui metais – 2012-aisiais (buvo minimos 150-tosios poeto gimimo metinės – LRT.lt).

„Literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyrius išsikėlė sau tikslą per penkerius metus parašyti kolektyvinę monografiją apie Maironį. Žanriniu principu, kuris yra įdomus ir įtaigus, pažiūrėti į rašytoją nauju žvilgsniu. Buvo išties didžiulis darbas, tad užtrukome kiek ilgiau“, – LRT KLASIKAI sako E. Žmuida.

Pasak mokslininko, Jonas Mačiulis buvo labai įvairiapusiškas menininkas. „Jis rašė ir dramas, ir poemas, istorijos bei literatūros vadovėlius, teologinius veikalus. Monografijoje apžvelgiamas jo tautinio atgimimo kanonizavimas. Taip pat daug dėmesio skiriama jo vienintelei poezijos knygai „Pavasario balsai“, – sako lietuvių literatūros tyrinėtojas. – Apie tai rašo Brigita Speičytė – bene geriausia 19 amžiaus Lietuvos literatūros specialistė“.

Naujoje monografijoje, kaip sako pašnekovas, drąsiai, atsikračius visų baimių, yra pristatomos ir politinės rašytojo bei kunigo nuostatos. „Maironis neigiamai žiūrėjo į revoliucijas. Taip pat buvo nusistatęs prieš socializmą, kurį turėtų pasiekti masės kokiu tai radikaliu perversmu. Jis buvo etapinio, kultūrinio vystymosi šalininkas“, – intriguoja pašnekovas.

Dar daugiau intrigos atsiranda, kalbai pasisukus apie valdžią, o tiksliau, apie šalių santvarkas. Pasirodo, Jonas Mačiulis buvo monarchijos šalininkas. „Jis tikėjo absoliutine monarchija. Jam labai imponavo dar Platono iškelta idėja, kad tobuliausia valstybės santvarka yra ta, kuomet šalį valdo ne partijos, o vienas protingas karalius“, – politinius rašytojo įsitikinimus knygoje atskleidžia kitas jos bendraautorius, teologijos specialistas Gediminas Mikelaitis.

Humanitarinių mokslų daktaras įsitikinęs, kad vienas didžiausių Maironio nuopelnų yra tas, kad jis iškėlė Vytauto Didžiojo laikus, kaip Lietuvos aukso amžių. „Dabar mums kalbėti apie Vytautą nėra kažkas tai naujo, tačiau tarpukario laikais tai buvo visiškai naujas požiūris. Maironis kvietė tautą žiūrėti į istoriją, kaip į herojinį romaną. Visos iki tol rašytos istorijos baigdavosi arba Vytauto Didžiojo laikais, arba Liublino unija, o štai Maironis buvo pirmasis, parašęs istoriją iki savo gyventų dienų, – rašytojo universalumą pristato jo literatūrą tyrinėjantis E. Žmuida.

Pasak jo, Maironis savo tautą matė, kaip prisikeliančią. „Per savo raštus jis skelbė, kad kol tauta gyva, jos istorija nesibaigia. Tauta gali gyvuoti ir be valstybės, tačiau jos istorija tęsiasi“, – sako monografijos apie Maironį bendraautorius.

Parengė Vismantas Žuklevičius