Kultūra

2019.11.26 18:08

Kultūros paveldas Klaipėdoje šluojamas nuo žemės paviršiaus, bet bausti nėra ko?

Monika Petrulienė, Jovita Gaižauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.26 18:08

750 tūkstančių eurų – tiek turės sumokėti nugriovę valstybės saugomą istorinį pastatą Klaipėdos senamiestyje. Kultūros paveldo departamentas suskaičiavo žalą valstybei, tačiau nėra tikri, ar žino, iš ko šią sumą išieškoti. Šiuo reikalu kreiptasi į STT bei prokuratūrą, kad institucijos nustatytų asmenis, nugriovusius pastatą, nors leidimas buvo išduotas restauracijai.

Griauti paveldą – naujas verslo modelis?

Paveldosaugininkų teigimu, sunaikintas mokslinę, istorinę ir kultūrinę vertę turintis pastatas, kurio statybai 18 amžiuje buvo naudojamos dar senesnės – Klaipėdos pilies plytos. Komisija nustatė, kad prisidengus statinio tvarkybos leidimais, buvo imituojami restauravimo darbai. Iš tikrųjų šis pastatas vidurvasarį sulygintas su žeme.

Klaipėdoje vidurvasarį su žeme sulyginus XVIII amžiaus pastatą padaryta daugiau nei 700 tūkstančių eurų žala valstybei

Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sako, kad Klaipėdoje jau ir anksčiau buvo tam tikrų signalų apie tokias situacijas, kai gaunamas leidimas pastatų restauracijai, o galiausiai jie nugriaunami ir pastatomi nauji: „Tai jau ne pirmas atvejis Klaipėdoje. Vien per šį vasaros–rudens periodą susidūrėme su trimis tokiais atvejais. Tai rodo, kad atsirado tam tikras verslo modelis.“

Dar dviejų vasarą nugriautų pastatų Klaipėdos Didžiojoje vandens gatvėje aplinkybes taip pat tiria komisija.

Tiesa, komisija susidūrė su painiava ieškodama savininkų ar įgaliojimus turinčių asmenų, todėl buvo kreiptasi į prokuratūrą ir specialiųjų tyrimų tarnybą.

V. Bezaro teigimu, iš prokuratūros ir STT laukiama išvadų, kokie asmenys ir kokiu mastu prisidėjo prie šito proceso Klaipėdos senamiestyje.

Paveldosaugininkai siūlo atkurti statinį Daržų gatvėje panaudojant išlikusias raudonas keramines plytas bei atlyginti nuostolius valstybei. Vienas iš nugriautų pastatų istorijos dalyvių teigia kol kas nematęs dokumentų ir dar aiškinsis dėl kaltinimų.

Pastato savininkų atstovas Marius Šeškauskas teigia: „Leidimas išduotas, jei neklystu, 2014 m. Praėjo mažiausiai penkeri metai, namo būklė tikrai nepagerėjo, o ardymo darbai projekte buvo numatyti. Reikėtų vertinti, ar tai buvo didesnis ar mažesnis nukrypimas.“

Žalos dydį ir sprendimą dėl kitų dviejų nugriautų pastatų Didžiojoje vandens gatvėje paveldosaugininkai žada kitą savaitę.

Tikėtis išvengti bausmės – neverta

Didelį kultūros paveldo specialistų ir visuomenės nerimą sukėlė per pastarąjį pusmetį Klaipėdos senamiestyje piktavališkai nugriauti saugotini pastatai Daržų ir Didžiojoje vandens gatvėse. Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos, reaguodamas į tai, kad minėtais atvejais buvo elgtasi ypač piktavališkai, ignoruojant teisės aktais apibrėžtą tvarką ir paminant viešąjį interesą, sudarė specialias komisijas žalai nustatyti.

Iš KPD, Klaipėdos miesto savivaldybės ir atestuotų nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų sudaryta komisija konstatavo, kad atlikus savavališkus griovimo darbus ir nugriovus Daržų g. 14 esantį valstybės saugomą kultūros paveldo objektą.

KPD direktorius V. Bezaras pastebi, kad, pažeidžiant civilizuotą teisinę tvarką, turėti vilčių, jog Klaipėdos senamiestyje vykdyti neteisėti vertingų statinių griovimo organizatoriai nebus baudžiami, neverta. Anksčiau buvę atvejų, kai, sumokėjus nedidelę baudą, galima išsisukti, o griuvėsių vietoje, galimai kompensuojant žalą, atstatomi nauji pastatai, yra netoleruotini.

„Istorinio pastato vertė – ne tik sienos ar tūriai, tai ir mokslinė vertė, patrauklumas turistams, galų gale – senamiesčio dvasia“ – pabrėžė V. Bezaras. Kadangi jau kelių rekonstruojamų statinių „sugriuvimas“ Klaipėdos senamiestyje įvyko pagal panašią schemą, KPD sudarytos komisijos tęsia darbą ir skaičiuoja žalą kitiems griaunamiems vertingųjų savybių turintiems statiniams Vandens g. 26 ir 28, su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovais tariamasi dėl aktyvesnio kompleksinių prevencinių priemonių taikymo.