Kultūra

2019.11.26 14:07

Tarpukario profesoriaus namuose Kaune – proga pamatyti autentiškas sodo obelis ar paltų kabliukus

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.11.26 14:07

Šiandien, kai lengva ranka yra atsisveikinama su praeities architektūra, o nugriauti ir statyti iš naujo yra kur kas paprasčiau nei išsaugoti, retai pasitaiko galimybė apsilankyti namuose, kuriuose išlikę viskas – nuo sodo obelų iki paltų kabliuko. Ramūnas Janulaitis su šeima gyvena savo senelio, žymaus tarpukario Lietuvos profesoriaus Augustino Janulaičio, statytame name. Apie tai ir daugiau – LRT Plius laidoje „7 Kauno dienos“.

Festivalio misija – pristatyti plataus spektro filmus ir pažvelgti į socialines problemas

„Mes daug dėmesio kreipiame į tai, kokiomis sąlygose kuriami filmai, nes yra labai paprasta švaistytis visokiomis apdovanojimų kategorijomis ir prestižinių kino festivalių vardais, tačiau reikia pagalvoti, kokią galimybę patekti į juos turi menininkai. Šią problemą mes ir bandome iškelti“, – pasakoja Tarptautinio Kauno kino festivalio programos koordinatorė Agnė Valatkaitė.

7 Kauno dienos. Kelionė „Angelų takais“, Kauno kino festivalis ir namas, kuriame liudijamas valstybės pamatų kūrimas

Pirmasis Tarptautinis Kauno kino festivalis buvo surengtas kaip pilietinė akcija, ja norint atkreipti dėmesį į kino industrijos vienodėjimo procesus. Tąkart organizacijos lyderių iniciatyva buvo išsaugotas ir grąžintas bendruomenei Kauno kino teatras „Romuva“.

Keičiantis festivalio temoms, filmams, veidui, pagrindinė misija išlieka – pristatyti plataus spektro filmus ir pažvelgti į socialines problemas įvairiais rakursais. „Šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas menininkų kinui. Menininkai susiduria su ta problema, kad jie patys sau yra prodiuseriai, aktoriai, režisieriai. Kad jie turi daryti tiek daug dalykų norėdami išvengti klasikinės kino produkcijos. Tam reikia alternatyvių finansavimo šaltinių, darbo eiga išsitęsia, bet pats kūrinys būna išskirtinis tiek savo forma, tiek turiniu. Menininkų kinas visuomenės jau nebegąsdina, gal pati sąvoka dar neaiški, bet stengiamės, kad apibrėžtis atsirastų“, – teigia festivalio programos koordinatorė.

Tarptautinė kuratorių komanda, kurią sudarė: Ilona Jurkonytė, Agnė Valatkaitė ir Mustafa Uzuneris visus metus ieško ir kruopščiai atrenka filmus. „Darbo gamykla“ – vienintelis filmas, atrinktas atviro konkurso būdu. „Filmo prodiuseris pats pateikė savo kūrybą konkursui. Mes, kaip festivalis turime galimybę įtraukti balsus, kurie kartais gali pasirodyti net ir per daug radikalūs“, – pasakoja A. Valatkaitė.

„Darbo gamykla“ – tai pirmas kūrybinio dueto Roberto Schlicht ir Romanos Schmalisch pilnametražis filmas, pasakojantis apie fabriką, kuriame gaminami fiziškai ir psichologiškai tobuli darbuotojai – žmogiškieji ištekliai. Riba tarp fikcijos ir realybės labai plona – nors toks fabrikas yra meninė išmonė, tačiau darbuotojų rengimo metodai ir patys darbuotojai yra realūs.

„Metodai, naudojami šiame fabrike, egzistuoja realiame gyvenime. Mes atlikome daugybę tyrimų įdarbinimo centruose Prancūzijoje, taip pat privačiose įmonėse, kurios padeda žmonėms susirasti darbus ir moko juos, kaip pateikti save, prisiimti atsakomybę, ir viso to, kas šiomis dienomis yra reikalinga norint tapti geru darbuotoju“, – pasakoja filmo režisierius Roberto Schlicht.

„Viena iš tokių frazių, kurias mes nuolat girdime: „turite mąstyti kūrybiškai, išlįsti iš nustatytų rėmų“ arba „turite mus nustebinti“, tačiau rėmai jau yra apibrėžti – juos apibrėžia darbas konkrečioje įmonėje, naudos nešimas jai... Tai išties paradoksali frazė“, – pamąstymais dalinasi pašnekovas.

Žymaus tarpukario profesoriaus A. Janulaičio namuose – autentika, menanti žmones, prieš 100 metų kūrusius valstybės pamatus

Šiandien, kai lengva ranka yra atsisveikinama su praeities architektūra, o nugriauti ir statyti iš naujo yra kur kas paprasčiau nei išsaugoti, retai pasitaiko galimybė apsilankyti namuose, kuriuose išlikę viskas – nuo sodo obelų iki paltų kabliuko. Ramūnas Janulaitis su šeima gyvena savo senelio žymaus tarpukario Lietuvos profesoriaus statytame name.

Augustinas Janulaitis – viena tų ryškių tarpukario asmenybių, kurių nuveiktų darbų, rodos, užtektų keletui žmonių. Visuomenės veikėjas, profesorius, teisininkas, istorikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, publicistas, vertėjas. Anuomet, tarpukariu, naujos nepriklausomos valstybės viltis kaitino norą statyti ir kurti.

Janulaičių šeimos namą suprojektavo vienas žymiausių to meto architektų – Arnas Funkas. Namas statytas kaip būstas vienai šeimai. „1940 metais užėjus pirmai okupacijai, čia gyveno karininkas su žmona. Jis buvo kultūringas žmogus, senelis su juo pasišnekėdavo, o žmona jo bijojo. Bijojo, kad profesorius ją nužudys, matyt kalta propaganda“, – istorijomis, gimusiomis tarp pastato sienų, dalinasi pašnekovas.

Ramūnui Janulaičiui savo senelio neteko sutikti – jis mirė Ramūnui dar negimus, tad daugumą tarpukario istorijų jis sužinojo iš močiutės Elenos Janulaitienės, meiliai vadinamos „mamuliuku“. „Mėgdavau įlįsti į pečiaus džiovyklą – pas senelius būdavo daug studentų, atvažiavusių studijuoti į Kauną, tai visi svečiuodavosi pas profesorių, profesorienę. Miegodavo ant sofos, koridoriuje, ant „raskladuškių“. Kaip vaikui man buvo labai įdomu, kad kažkas vyksta, namai pilni gyvybės. Dabar į tai kitaip žiūriu – greičiausiai tiek daug žmonių namuose ir nerimstantis šurmulys man nepatiktų“, – pripažįsta R. Janulaitis.

Augustinas Janulaitis gimė Malavėnų kaime Šiaulių rajone, gausioje 8 vaikų šeimoje. Du broliai pasekė tėvo pėdomis ir tapo ūkininkais, kiti du – kunigais, seserys – Julija Biliūnienė (rašytojo Biliūno žmona) – tapo gydytoja odontologe, o sesuo Veronika Alseikienė – akių gydytoja. Pats Augustinas Janulaitis gimęs dar carinės Rusijos valdomoje Lietuvoje buvo aktyvus lietuviškos draudžiamos spaudos platintojas, už tai ne kartą šalintas iš mokymosi įstaigų. 20 amžiaus pabaigoje Janulaitis dalyvavo pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“ pastatyme. Nepriklausomybės laikais prisidėjo prie aukštosios mokyklos kūrimo Lietuvoje.

Šiandien Janulaičių name gyvena jau ketvirta karta. Nepraradęs autentikos, vis dar gyvas ir gyvenamas – šis namas liudija apie žmones, prieš šimtą metų kūrusius mūsų valstybės pamatus. „Čia jaučiamas šiltumas, meilė žmonių, lėtumas. Dabar visi skubame, lekiame, televizoriai, internetas, o tada buvo knyga, radijas, tad tas bendravimas buvo šiltas, žmogiškas, santykiai tarp žmonių buvo kitokie“, – pasakoja R. Janulaitis.

Kai M. K. Čiurlionis sutinka virtualią realybę

Kūrybos prodiuseris Vitalijus Žukas pasakos apie sukurtą M. K. Čiurlionio ir virtualios realybės projektą „Angelų takais“. Tai – trumpametražis 360 laipsnių virtualios realybės (VR) projektas-filmas, kuriame pasakojama apie vieno iškiliausių visų laikų lietuvių menininkų kūrybą. „Čiurlionio kūryba kartais atrodo, kad jau sukurta virtualioje realybėje“, – tikina kūrybos prodiuseris V. Žukas.

„Virtuali realybė dabar yra dar kūdikystėje. Nors ji daug metų vystosi, yra daug sprendimų, taisyklių, kurias galime perskaityti vadovėliuose, tai yra plynas laukas, daug kas dar neatrasta“, – pasakoja projekto „Angelų takais“ kūrybos prodiuseris.

„Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus buvo mūsų artimas partneris, kuris ne tik suteikė aukštos kokybės paveikslų skenuotas versijas, bet ir tuo pačiu pasakojo mums apie paveikslus, atskleidė simbolinę jų prasmę. Turėdami žinių šaltinį ir tuos paveikslus prieš save bandėme sujungti juos į vientisą istoriją virtualios realybės formatu“, – tikina pašnekovas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.