„Man labai rūpėjo mūsų šaknys – kas mes, baltai, esame ir kokia mūsų prigimtis. Dėl to ir pradėjau tyrinėti baltų religiją ir mitologiją, kas yra mūsų dvasinės kultūros pamatas. Tirdami ją, suvokiame protėvių mąstyseną ir vertybes, kurios archetipų forma vis dar glūdi mūsų pasąmonėje. Pati stengiuosi tas vertybes priminti, atskleisti jų prasmę“, – apie savo darbą ir jo prasmę pasakoja mitologė ir tautosakininkė Nijolė Laurinkienė.
N. Laurinkienė pelnė 2019 m. Nacionalinę Jono Basanavičiaus premiją. Ši premija mitologei, tautosakininkei, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus vyriausiajai mokslo darbuotojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei skirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir kultūros tyrimus, svarią visuomeninę lietuvių etninės kultūros tradicijų ir lietuvybės puoselėjimo veiklą.
Anot N. Laurinkienės, praeities suvokimas ir protėvių vertybių puoselėjimas šiandieniame gyvenime dvasiškai maitina žmogų, o jo būtį padaro autentiškesne, tikresne.
N. Laurinkienės tvirtinimu, žvelgiant į praeitį neįmanoma nepastebėti, koks stiprus buvo žmogaus ir gamtos santykis, šiuo metu – kiek pakitęs.
„Tai buvo esminis santykis. Žmogus stebėjo gamtą, jos reiškinius, nes pastarieji pranašavo vienus ar kitus dalykus. Žmogus visuomet stengėsi išlaikyti pozityvų santykį su gamta, net ją panaudodamas pragmatiniais tikslais. Jis suvokė, kad reikia sugyventi, todėl esminėms gamtos stichijoms – ar ugniai, ar žemei, ar dangui – buvo skiriamos net maldelės. Tai turėtų žinoti ir šiandienos žmogus“, – pasakoja N. Laurinkienė.
Paklausta, kokius šaltinius tyrinėja, N. Laurinkienė kaip esminius įvardija rašytinius šaltinius, tačiau ne mažiau svarbi žodinė tradicija: „Tai ir gyvojo tradicija, tautosaka. Daug jos sukaupta archyvuose, bet net ir šiandien dar galima nuvykti į kokį nors kaimą ir ten rasti unikalių dalykų. Pavyzdžiui, kai kur išlikę net tai, kad, pabaigus rugiapjūtę, atliekami aukojimo žemei papročiai. Dar yra žmonių, menančių šiuos dalykus, o mes turbūt – paskutinė karta, kuri gali tai užfiksuoti.“
