Kultūra

2019.11.22 15:59

Kaip atsirado latvių pravardė „žirgo galva“? Yra net kelios teorijos

LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2019.11.22 15:59

Naujajame LRT PLIUS sezone laida „Stop juosta“ modernizmo paieškas pradeda kaimyninėje Latvijoje, kurioje žiūrovų laukia maršrutai po Liepoją, Jūrmalą, Rygą, Jelgavą ir Daugpilį. Pirmasis maršrutas – Liepoja. Apie tai, kodėl lietuviai latvius vadina „žirgo galvomis“, įspūdingo dydžio mokyklą Rucave bei istorinio monumento paieškas Liepojos uoste – laidoje „Stop juosta“.

Kaip atsirado latvių pravardė „žirgo galva“?

Laidos „Stop juosta“ komanda VDU letonikos centro įkūrėjo Alvydo Butkaus teirausis, kodėl kai kurie lietuviai latvius vadina „žirgo galvomis“. Galbūt dėl to, kad neišmano, kaip kitaip paerzinti kaimynus?

„Man ta pravardė patinka, nes ji parodo kalbų panašumą. Nėra kitos kalbos pasaulyje, kuri būtų tokia artima lietuvių kalbai. Latviai mėgsta aiškinti, kad lietuviai, neva, atvykę į Latvijos kaimą, ant namų stogų matydavo lėkius su žirgo galvomis. Dar viena įdomi teorija yra ta, kad „žirgo galva“ yra Rygos įlankos kontūras. Tačiau koks kaimietis lietuvis turės namuose Latvijos žemėlapį? Sunku tuo patikėti. Teorijų yra daug, bet ši pravardė egzistuoja ir su tuo reikia skaitytis“, – pasakoja pašnekovas.

Tiltas, sukonstruotas pagal Eifelio brėžinius

Maršrutą laidos komanda pradės nuo Liepojos tilto, spėjama sukonstruoto pagal prancūzų inžinieriaus Aleksandro Gustavo Eifelio brėžinius. Šis tiltas iki šiol veikia ir yra laikomas vienu seniausių metalinės konstrukcijos tiltų Latvijoje. 1906-ieji. Tiltas pavadintas karo vado ir Latvijos ginkluotųjų pajėgų kūrėjo Oskaro Kalpako vardu. Latvijos armijos daliniai kūrėsi Latvijos vakaruose aplink Liepoją, bolševikų neužimtoje teritorijoje.

Įspūdingo dydžio mokykla Rucave

Laidos „Stop juosta“ komanda taip pat keliaus į Rucavą, kuri – vos už 4 km nuo Lietuvos. Tarpukariu, nustatant valstybinę sieną tarp Latvijos ir Lietuvos, Rucava tapo pasienio kaimu – su įspūdingo dydžio mokykla. „Mokyklos atsiradimas susijęs su tuo faktu, kad 1921 metais, kai buvo įtvirtinta Lietuvos-Latvijos siena, Rucava tapo pirmuoju pasienio miesteliu Latvijos pusėje. Kadangi gyventojai tuo metu Kuršo Gubernijoje ir Latvijoje buvo susimaišę – kalbėjo ir lietuviškai, ir lenkiškai, buvo politinis aktas pastatyti pasienio miestelyje latvišką mokyklą“, – pasakoja architektūros istorikė Jolita Kančienė.

Mokykla baigta statyti 1938-aisiais. Projekto autorių, Indrikį Blankenburgą galima vadinti Latvijos mokyklų architektu. Pagal jo projektus tarpukariu buvo pastatyta virš 30 mokyklų. „Tai – labai santūrus modernizmas, kuris siejasi su klasikos tradicijomis. Mokykloje galime rasti daug autentikos“, – tikina architektūros istorikė.

Tautinis stilius bažnyčioje

Dar viena Rucavo įdomybė – evangelikų-liuteronų bažnyčia. Šios, 19 amžiuje pastatytos bažnyčios interjeras, senajam sudegus, buvo sukurtas tarpukariu.

Liepojos meistrai bažnyčiai sukūrė vargonus, kurių prospektas išraižytas pagal Juliaus Madernieko „tautinio“ stiliaus eskizus. Maderniekas – vienas svarbiausių Latvijos profesionaliosios taikomosios dailės kūrėjų, žymiausias Latvijos ornamento meistras. „Bažnyčia įdomi ir unikali savo interjeru, kuriame panaudota daug medžio. Tai – ir dailės, ir technikos paminklas“, – pasakoja Jolita Kančienė.

Istorinio monumento paieškos Liepojos uoste

Liepoja 20 amžiaus pradžioje – didelis pramonės centras su laivų statykla, neužšąlančiu Baltijos jūros uostu ir Liepojos-Romėnų geležinkeliu, jungiančiu Liepoją su Rusijos imperijos aneksuota Lietuva, dabartine Baltarusija ir Ukraina. Prieš Pirmą pasaulinį karą iš čia ieškoti geresnio gyvenimo į Jungtines Amerikos valstijas plaukdavo ne tik latviai, bet ir lietuviai.

Liepojos uoste laidos komanda ieško istorinės vietos – granitinio laivo knechto. Čia 1919-ųjų birželį prisišvartavo laivas „Saratov“, kuriame daugiau nei du mėnesius rezidavo Latvijos laikinoji vyriausybė, vadovaujama Karlio Ulmanio. Liepojoje vyko vokiečių organizuotas perversmas.

Liepojos gimnazija

Spaudos draudimo laikotarpiu – 19 amžiaus pabaigoje, Liepojos gimnazijoje mokėsi daug lietuvių. Ši gimnazija pastatyta 1884-aisiais. Pastato architektas – vokietis Paulas Maxas Berčis. Mokslas gimnazijoje vyko vokiečių kalba. Šioje mokykloje mokėsi rašytojai Jonas Biliūnas, Antanas Vienuolis, politikai Leonas Bistras, Juozas Tubelis, Stanislovas Narutavičius, Jonas Smilgevičius ir prezidentas Aleksandras Stulginskis.

Latvija konfesiniu požiūriu buvo dvejopa. Liuteronizmas Livonijoje plito jau 16 amžiaus pirmoje pusėje, o po karo su švedais – dar labiau sustiprėjo – ypač Kurše ir Žiemgaloje. O Rytų Latvija, kuri daugiau nei du šimtus metų buvo Abiejų Tautų Lenkijos ir Lietuvos Respublikos sudėtyje, taip ir liko katalikiška.

Didžiausia tarpukariu statyta Latvijos bažnyčia

Liepojos Martyno Liuterio evangelikų-liuteronų bažnyčia –didžiausia tarpukariu statyta Latvijos bažnyčia, su įspūdingo dydžio vargonais. Pirmasis projektas buvo parengtas Liepojoje gyvenusio švedų kilmės architekto Karlo Eduardo Strandmanno dar iki Pirmojo pasaulinio karo. Tiesa, architektas dirbo ir Lietuvoje – suprojektavo 30 bažnyčių – daugiausiai Žemaitijoje.

Per Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu, daug tarpukariu statytų pastatų buvo sugriauta. „Tai – pusiau bažnyčia, pusiau pilis, kaip iš pasakos ar romantinės istorijos“, – komplimentų bažnyčiai negaili Jolita Kančienė.

Funkcionalistinio stiliaus latvių draugijos namai

Funkcionalistinio stiliaus latvių draugijos namai pastatyti 1935-aisiais. Pastato architektas – Janis Blaus. Pastatas ir šiandien stebina interjeru.

Liepoja tarpukariu, kaip ir Kaunas, laikinai tapo sostine. Ir jeigu Kaune šis laikotarpis truko beveik 20 metų, tai Liepojoje – vos pusmetį. Latvijos Vyriausybė pasitraukė iš Rygos 1919-ųjų sausį. Pirmiausia į Jelgavą, paskui – į Liepoją.

Laida „Stop juosta“ – sekmadieniais, 11:00 per LRT PLIUS.