Kultūra

2019.11.15 21:37

Augustino Savicko 100-metis: vėlai ėmęs tapyti, giliai įsirėžė į Lietuvos dailės istoriją

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.15 21:37

Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, atidaryta paroda, skirta Lietuvos tapybos klasiko Augustino Savicko 100-mečiui. Kuratoriai eksponuoja kelis šimtus Savicko darbų ir parodą sukūrė kaip menininko dirbtuvę.

Šiemet minint A. Savicko šimtąsias gimimo metines visus metus vyksta renginiai, skirti jo kūrybai, asmenybei atskleisti. Penktadienio vakarą nacionalinėje dailės galerijoje – didžiausias metų renginys – atidaryta A. Savicko kūrybos paroda „Dirbtuvė. Kūrinio genezė“, eksponuojami keli šimtai tapytojo darbų.

„Tie, kurie mokėsi dailės istorijos, tai tie klasikai, jie tartum gerai žinomi ir būna pabodę. Mes būtent darbo metu pamatėm tą tikrąjį Augustiną ir pati paroda išskaidyta į oficialiųjų, albuminį, vadovėlinį Savicką, ir yra tas tikrasis intymus Savickas, atviras skausmingas. Viskas sugrupuota, paroda ir jubiliejinė, nesinorėjo štampų, stereotipų, kai chronologija, yra tam tikra ir chronologija, nes ji neišvengiama, pati pradžia – fikcialusis Savcikas“, – tikina parodos kuratorius Vidas Poškus.

Pasak parodos architektės Marijos Repšytės, ekspozicija parengta taip, kad primintų tikrąsias jo dirbtuves.

„Visa idėja – dirbtuvės studija, mes bandėme suprasti, kokias jis turėjo, kokios medžiagos būdavo, ateidami į salę, pradėjome žiūrėti, ko reikia Augustinui, nes jis toks pilnas, skirtingas, įvairus. Jam reikia spalvos, trupučio spalvos, jam reikėjo raudonos. Tai ateina iš paveikslų, taip pat iš meilės Bizantijos menui, ikonai, norėjosi tam, ką jis vertino, fonus perkelti į erdvę ir skaitydami erdvę, pradėjome žaisti su simbolika, jis laviravo tarp juodos baltos, gilios spalvos. Buvo iššūkis parodyti, jam nereikia datų, jis tiek geras, kad gali būti. Jis pertapydavo tiek sluoksnių, jis buvo monstras“, – sako parodos architektė Marija Repšytė.

V. Poškus teigia siekęs, kad paroda atskleistų A. Savicko kūrybinę kelionę su savais pakilimais ir nuopuoliais, su paveikslų atsiradimu nuo eskizo iki galutinės studijos, su persekiojančiais motyvais ir pasąmonėje įstrigusiais vaizdiniais.

„Jis buvo vienodai produktyvus, tartum kompensuodamas jaunystę. Jis atėjo vėlai tų laikų akimis, būdamas 30–40 metų. Pirmoji paroda įvyko, kai jam buvo 40 m. Balansas išlaikytas ir pirmųjų darbų yra“, – tikina parodos kuratorius.

A. Savickas ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė daugiausia lyriškų, epiškų peizažų, dramatiškų teminių kompozicijų, portretų. 8–9 dešimtmetyje tapė kasdieninį gyvenimą.

Pasak parodos kuratoriaus, žvelgiant į meno istoriją, dažniausiai brandžiausias laikotarpis tapytojams iki vidurio amžiaus, vėliau prasideda kartojimasis ar grįžimas prie ankstesnės kūrybos, o tokių ilgaamžių kūrėjų, kurie būtų įdomūs iki paskutinės dienos, – vienetai.

A. Savickas tapė iki paskutinės dienos, jis mirė prieš septynerius metus, būdamas 93-ejų. A. Savicko darbų paroda Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki kitų metų sausio pabaigos.

Panorama. Norvegijos premjerės padėka padėjus susigrąžinti Norvegijos pilietį po „šnipų mainų“: Lietuva yra puiki sąjungininkė ir tikra draugė