Danija ir Islandija ginčijasi dėl neįkainojamų senovės rankraščių. Islandija nori atgauti visą neįkainojamą senovės rankraščių kolekciją, kuri 18 amžiuje atiteko Kopenhagos universitetui. Tai pasakojimai apie vikingų antpuolius, senovės skandinavų istoriją, valdovus ir dievus. Pasak UNESCO, tai pati svarbiausia ankstyvųjų skandinavų rankraščių kolekcija, seniausias jų – 12 amžiaus. Islandijos kultūros ministrė pabrėžia, kad visa senųjų rankraščių kolekcija turi būti Islandijoje. Kopenhagos universiteto požiūriu, Danijoje kolekcija lengviau prieinama tyrėjams.
Kolekcijos perlas – garsiausios senųjų skandinavų valdovų sagos kopija, rašyta 15 amžiuje. Pačią sagą islandų poetas ir istorikas Snorris Sturlusonas parašė 13 amžiuje. Jį ir dar daugiau nei 1000 rašytinių relikvijų islandai stengiasi atgauti. Kai kuriuos rankraščius Kopenhagos universitetas jau grąžino. Norėdama palaikyti gerus santykius su buvusia kolonija Danija patenkino Islandijos prašymą ir daugiau nei pusę kolekcijos jau seniai išsiuntė Reikjaviką.
Kopenhagos universiteto profesorius Matthew Driscollas sako: „Esame lengviausias taikinys, nes jau sutikome grąžinti beveik pusę kolekcijos. Mano nuomone, buvo grubu reikalauti likusios kolekcijos dalies.“
Ilgus dešimtmečius ginčas atrodė išspręstas, bet dabartinė Islandijos kultūros ministrė pareiškė norinti, kad būtų grąžinta visa kolekcija. Už rankraščius atsakingas Danijos universiteto profesorius pabrėžia – relikvijos nei pavogtos, nei kitaip neteisėtai įsigytos. Jas surinko Arne Magnussenas, garsus to meto istorijos, kalbos ir literatūros ekspertas, gimęs Islandijoje, o miręs Danijoje, kur liko apie tris tūkstančius jo rankraščių.
Tiesa, Kopenhagai jos atiteko, kai Danija valdė Islandiją nuo 17 amžiaus iki pat 1944 m., nepriklausomybės paskelbimo. Tas knygas, kurių savininkai nenorėjo parduoti, perrašė A. Magnusseno samdyti raštininkai.
M. Driscollo teigimu, rankraščiai priklausė A. Magnussenui, o po to viskas atiteko Kopenhagos universitetui.
Net Islandijoje nėra vienos nuomonės, ar danai turėtų grąžinti visus rankraščius.
Kopenhagos universitetas glaudžiai bendradarbiauja su Reikjaviku, visi rankraščiai suskaitmeninti, prieinami tyrėjams. Kai kurie islandų mokslininkai mano, kad jeigu visa A. Magnusseno kolekcija bus Reikjavike, ji bus mažiau prieinama mokslininkams ir studentams. Kai Kopenhagos universitetas „skolina“ kurį nors kolekcijos rankraštį jį apdraudžiamas 5 mln. kronų, o tai beveik 700 tūkst. eurų.
Plačiau – laidos įraše.
