Kultūra

2019.11.18 09:52

Jelgava: tarpukariu moderniausia Baltijos šalyse sanatorija ir ypatingi latvių ryšiai su Lietuva

LRT PLIUS laida „Stop juosta“, LRT.lt2019.11.18 09:52

Laidos „Stop juosta“ komanda tęsia pažintį su Jelgava ir jos tarpukario modernizmo architektūra. Apie sanatoriją, lyginamą su geriausiais pasaulio gydomosios kurortinės architektūros pavyzdžiais, prabangų Jelgavos viešbutį ir latvių bei lietuvių panašumus ir skirtumus – LRT PLIUS laidoje „Stop juosta“.

Tervetės sanatorija, lyginama su geriausiais pasaulio gydomosios kurortinės architektūros pavyzdžiais

Kartu su ekspertais laidos „Stop juosta“ komanda keliaus į netoli Jelgavos esančią Tervetės sanatoriją. „Raudonojo Kryžiaus“ tuberkuliozės sanatorija baigta statyti 1932-aisiais. Ją projektavo ką tik architektūros studijas baigęs Aleksandras Klinklavas ir architektūros studentas Ansis Kalninis.

Gelžbetoninės konstrukcijos pastatas Tervetėje lyginamas su geriausiais pasaulio gydomosios kurortinės architektūros pavyzdžiais: Zonestralio sanatorija Nyderlanduose ar Suomijos Paimijo sanatorija, kuri vadinama „vienu iš septynių pasaulio architektūros stebuklų“. Tervetės sanatorija tapo postūmiu Latvijos kurortinei architektūrai.

Pailgas trijų aukštų pastatas su rizalitu centre atrodo natūraliai jį supančiame pušyne. Šiandien čia įsikūręs privatus reabilitacijos centras. „Ši sanatorija kaimo aplinkoje išsiskiria dydžiu. Šiandien, kai žiūrime į sovietmečio daugiabučius namus, jie atrodo tarsi nesusipratimas. O šis pastatas labai organiškai įsilieja į pušynų aplinką“, – pasakoja architektūros profesorius Janis Krastinis.

Tiesa, sanatorijoje išliko nemažai autentiškų interjero detalių. Veikia senieji, 1931 metais pagaminti liftai.

„1930-aisiais metais Raudonasis Kryžius imasi iniciatyvos statyti sanatorijas džiova sergantiems žmonėms Lietuvoje. Iš principo, Lietuvoje statomos sanatorijos buvo drėgnose vietose. Nemuno slėnis – ne pati geriausia vieta gydytis plaučių ligas. Tuo tarpu, latviai ieškojo regiono, kur mažiausiai lyja, kur sausiausias klimatas. Tervetėje buvo daugiausia saulėtų dienų, tad dėl šios priežasties sanatorija atsidūrė ten. Latviai norėjo sukurti sveikatos fabriką, todėl Tervetėje įkūrė didžiausią ir moderniausią Baltijos šalyse tuberkuliozinę sanatoriją“, – pasakoja VDU istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis.

Prabangus Jelgavos viešbutis

Taip pat kartu su ekspertais laidos komanda aplankys prabangų Jelgavos viešbutį. Architektas – Pėteris Alfredas Laukirbė. 1939-ieji. Šioje vietoje stovėjo 19 amžiaus pradžioje pastatyti Kuršo riterių reprezentaciniai rūmai, čia rinkdavosi vokiškai kalbančio Kuršo krašto elitas. Tarpukariu – Latvijos Respublikos laikais — čia buvo vienas iš Jelgavos valstybinės mergaičių gimnazijos pastatų. Prasidėjus statyboms, pastatas nugriautas, o mokyklai skirtos kitos patalpos. Čia pradėjo kilti tautinio stiliaus viešbučio pastatas su neoklasicizmo elementais, reprezentuojantis nepriklausomą Latvijos valstybę.

Pasakojama, kad per statybas buvo rastas slaptas tunelis, vedantis į Jelgavos pilį. „Sunku tuo patikėti, bet pastatas per karą išliko, nors tuo metu Jelgavoje buvo daug gaisrų. Išsilaikė ir perdangos, ir stogas“, – pasakoja architektė Aija Ziemelniecė.

Ypatingi latvių ryšiai su Lietuva ir kaimyninių tautų mentaliteto skirtumai

Laidos „Stop juosta“ maršruto nr. 93 – Jelgava. II-oji dalis pabaigoje, žiūrovų laukia pažintis su dainininkais Zane ir Endijumi Rozkalniu bei pokalbis apie latvių ir lietuvių mentaliteto panašumus, skirtumus bei ypatingus ryšius su Lietuva.

Profesionali dainininkė Zane operinio dainavimo mokėsi Lietuvoje. „Mano santykiai su Lietuva yra ypatingi. Tai – mylima mano šalis, ypač myliu sostinę Vilnių, ten esu gyvenusi dvejus metus. Turėjau garbės mokytis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, magistrantūroje pas Giedrę Kaukaitę ir ten pamažu išmokau lietuvių kalbos“, – pasakoja Zane.