Kultūra

2019.11.13 22:02

Pristatė idėjas, kaip galėtų atrodyti daug aistrų keliantis Petro Cvirkos paminklas

Dovilė Lisauskaitė , LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.13 22:02

Griauti ar palikti – pastaruoju metu dažnai tenka politikams, paveldosaugininkams, visuomenininkams, teisininkams ir  eiliniams piliečiams nuspręsti, ką daryti su abejonių dėl savo veiklos sukėlusių asmenybių įamžinimo. Menininkai siūlo į šį klausimą leisti atsakyti būtent jiems ir senus nomenklatūrinius objektus pritaikyti viešosioms erdvėms. 

Buvusiame sovietiniame dailės kombinate Vilniuje 4 menininkai pristatė idėjas, kaip galėtų atrodyti daug aistrų pastaruoju metu keliantis Petro Cvirkos paminklas. Kaldami prie sienos užslaptintą manifestą, jie klausia – kaip turėtų atrodyti erdvės, kuriose iki šiol eksponuojami objektai, įamžinę prieštaringai vertinamus istorinius įvykius ar asmenybes.

„Grįžtant prie Cvirkos paminklo, čia dar labiau visuomenė pasiklydus ir lieka tokie radikalūs sprendimai. Kaip nuimti ar palikti, bet neieškomas 3 variantas, kaip tai gali išlikti mūsų atmintyje ir viešojoje erdvėje“, – sako menininkas Dainius Liškevičius.

Menininkų teigimu, dabar laikas diskutuoti, ko reikėtų, kad propagandinės paskirties meno kūriniai galėtų įsilieti į viešąsias erdves. Įgavęs naują pavidalą paminklas galėtų tapti šiandien svarbios bei aktualios informacijos nešėju.

„Mūsų paroda, jeigu taip plačiau žiūrint tai apie meno ir viešosios erdvės santykius. Ir tie santykiai dabar yra atšalę. Kažkodėl yra labai bijoma meno viešosiose erdvėse, kuris nėra dekoruojantis, puošiantis, o kažką pasakantis mums dalykas. Ir ypač tai yra su paminklais, nes paminklų funkcija ir yra mums kažką priminti, nebūti ten kaip užmirštiems objektams“, – mano menininkė Paulina Pukytė.

Parodos organizatorių įsitikinimu, tokių paminklų, kaip Petrui Cvirkai skirtasis, likimą turėtų spręsti menininkai. D. Liškevičius siūlo skulptūrą laikyti po žeme, o ji pasirodytų tik įmetus monetą.

Liudas Parulskis matytų iš Cvirkos akių einančius lazerius, kurie sektų praeivius. P. Pukytė įsitikinusi – paminklas galėtų tapti „Druskos stulpu“ arba galėtų būti susuktas į baltą drobulę ir atminimo ženklas vienam – taptų paminklu visiems nuo sovietų represijų ir cenzūros nukentėjusiems menininkams.

„Menininkams reikia užduoti klausimą, ką daryti, kad paminklas galėtų ir likti, pastebime, kad tokio meno viešosiose erdvėse bijoma. Vienas iš tokių mus paskatinusių dalykų – tai valdžios žmonių pasakymas, kad jūs menininkai turite savo galerijas, kur darykite ką norite, o į viešą erdvę nelįskite“, – teigia menininkė P. Pukytė.

Perkurti paminklai galėtų tapti antipaminklais kolaboravimui, cenzūrai. O 4 menininkų idėjų parodos ir diskusijų objektu tapusio Petro Cvirkos paminklo likimas vis dar neaiškus. Jį turinti nulemti Vilniaus savivaldybė rengia skvero istorinės raidos, būklės analizę bei apklausė miestiečius, kaip dažnai ir kodėl naudojasi skveru, kokie yra lūkesčiai ir poreikiai.

Taip pat skaitykite

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 31.04 min.:

Panorama. Uostamiestyje tikrinami miestiečių augintų daržovių ir vaisių mėginiai, vieno rajono derliaus patariama nevalgyti (su vertimu į gestų k.)