Kultūra

2019.11.13 22:03

Filmą apie Stalino laidotuves pristatęs režisierius: ne kiekvienas gali žiūrėti filmą, bet tai – epochos dokumentas

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.13 22:03

Vilniuje, kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, įvyko nacionalinė filmo „Valstybinės laidotuvės“ premjera. Nuo kitos savaitės filmas pradedamas rodyti šalies kino teatruose.

Režisieriaus Sergejaus Loznicos dokumentinio filmo „Valstybinės laidotuvės“ pasaulinė premjera įvyko Venecijos kino festivalyje prieš du mėnesius. Festivalyje „Scanorama“ – nacionalinė jo premjera.

Filmą „Valstybinės laidotuvės“ prodiusavo Nyderlandų kino kompanija, dalyvaujant JAV bei Lietuvos Uljanos Kim studijai, prie filmo prisidėjo daugiau Lietuvos kūrėjų – filmą montavo Danielius Kokanauskis, garso dizainą kūrė Vladimiras Golovnitskis, vaizdo medžiagą restauravo Jonas Zagorskas.

„Valstybinės laidotuvės“ – tai filmas, kurio pagrindas – keturių režisierių Sergejaus Gerasimovo, Iljos Kopalino, Michailo Čiaureli, Grigorijaus Aleksandrovo propagandinis filmas „Didysis atsisveikinamas“ ir visa archyvinė medžiaga - nufilmuotos Stalino laidotuvės ir atsisveikinimas su juo 1953-iaisiais.

„Filmas buvo valdžios uždraustas iš karto, kai valdžios viršūnės Berija, Malenkovas, Molotovas, Chruščiovas pažiūrėjo tą filmą. Jie uždraudė ir filmą, ir visą filmuotą medžiagą. Klausimas – kodėl ši medžiaga buvo įslaptinta, archyve paslėpta iki 80-ųjų pabaigos. Po 80-ųjų medžiaga buvo išslaptinta ir dar 30 metų pragulėjo, kol aš neprisikasiau ir nepadariau filmo“, – sako režisierius.

Pasak S. Loznicos, visa archyvinė medžiaga – daugiau nei trisdešimt valandų. Stalino laidotuvės nufilmuotos ir kaimuose, ir mažesniuose miestuose, ir sostinėse, visoje sovietų sąjungoje. Iš viso atsisveikinimą filmavo beveik 200 operatorių. Laidotuvių ceremonijoje dalyvavo milijonai gedėtojų, jos baigėsi panika ir spūstimis, pražudžiusiomis daug žmonių.

S. Loznica pasakojo, kad turima medžiaga buvo 35 valandų bei sudėliota iš 18 tūkst. fragmentų. S. Loznica sako pradėjęs nuo to, kad kiekvieną fragmentą aprašė, kas jame vyksta. Filme yra ir epizodas, nufilmuotas Vilniuje.

„Čia stovėjo paminklas Stalinui, jis buvo su miline, kepure ir žiūrėjo ten, į miestą, ir sveikino visus ėjusius į stotį, kurie, ko gero, važiavo į Sibirą, štai tokį humoro jausmą turėjo sovietiniai diktatoriai. Ir čia, šioje aikštėje, buvo begalė žmonių, visa ši aikštė ir ant pastato, aplinkui, visur buvo žmonės, tai buvo Vilniaus gyventojai, jie atnešė labai daug gėlių, čia buvo vaikai, jauni, seni, kas tik nori, aišku, daug kam liepė čia ateiti, kiti ėjo, nes ką pasakys kaimynai“, – pasakoja režisierius.

S. Loznica sako, kad ne kiekvienas gali tokį filmą žiūrėti, nes su Stalinu, jo epocha sieja baisūs prisiminimai, tačiau kviečia žiūrėti į filmą kaip į epochos dokumentą.

„Valstybinės laidotuvės“ nuo kitos savaitės pradedamas rodyti Lietuvos kino teatruose.

Plačiau žiūrėkite reportaže:

Festivalyje „Scanorama“ įvyko filmo „Valstybinės laidotuvės“ premjera – keturių režisierių archyvinė medžiaga iš Stalino laidotuvių