Kultūra

2019.11.12 23:19

Lankytojams atsiveria buvusios areštinės patalpos netoli Gedimino kalno: ką bus galima pamatyti?

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.11.12 23:19

Lietuvos nacionalinis muziejus pirmą kartą visuomenei atveria buvusios areštinės erdvę Vilniuje, Tado Kosciuškos gatvėje, netoli Gedimino kalno.

Šis pastatas kelis dešimtmečius panaudos teise buvo valdomas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, o šių metų vasarą patalpos grąžintos muziejui. Muziejus ketina šias patalpas pritaikyti ekspozicinėms erdvėms ir kitą savaitę kvies į pirmąją parodą, skirtą 1863-64-tų metų sukilėliams.

Lietuvos nacionaliniam muziejui grįžęs šis areštinės pastatas Kosciuškos gatvėje tinkamiausia vieta surengti parodą apie sukilėlius, rastus Gedimino kalne prieš dvejus metus, sako muziejaus vadovė Rūta Kačkutė. Būtent šiame pastate 19-ojo amžiaus antroje pusėje buvo kalinami 8 iš 21 Lukiškių aikštėje sušaudyto arba pakarto ir Gedimino kalne užkasto sukilėlio. Šią, buvusios areštinės erdvę ketinama pritaikyti naujoms nacionalinio muziejaus ekspozicinėms erdvėms, išlaikant kuo daugiau autentiškumo. Čia, kitą savaitę, valstybinių Gedimino kalne rastų sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvių išvakarėse, bus atidaryta paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“.

„Šitą pastatą atvers visuomenei, kuris buvo uždaras 200 metų, turim unikalią progą papasakoti jo istoriją ir kitą istoriją. Jis atiteko 1995 m. atiteko, bet iki šios vasaros jis buvo panaudos teise valdomas Vilniaus policijos komisariato, vasarą, kai policija išsikėlė į naują, jau muziejus perėmė“, – sako Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.

Pasak muziejaus mokslo darbuotojos Birutės Vitkauskienės, pastatas neištirtas, mažai tyrinėtas, nes visi dokumentai, koks jis buvo iki čia įrengiant areštinę, išvežti į Maskvą. Dabar atlikti pirminiai tyrinėjimai, tačiau po pirmosios parodos atidarymo laukia didelis darbas, tiriant šį pastatą , jis gali dar atskleisti nežinomų faktų.

„Čia buvo dvaras priklausęs Chodkevičiams, vėliau Sanguškoms, tai yra 16-17 šimtmetis, 18 šimtmetį dvaras ėjo iš rankų į rankas, mūriniai pastatai atsirado 18 a. antroje pusėje, ilgai šitą dvarą su užvažiuojamaisiais namais turėjo toks Jonas Chodasevičius, iš šito Jono jau Rusijos imperijos valdžia 19 a. konfiskavo. Nusavino ir pritaikė karinėms reikmėms, nes pralaimėjus Kosciuškos sukilimui čia buvo įkurta Rusijos imperijos artilerijos bazė, šitai bazei reikėjo patalpų, todėl buvo nusavinti gretimai esantys Sluškų rūmai, ir visi kiti buvę aplink Gedimino kalną. Ir ant Gedimino kalno 1838 m. vykstant Simono Konarskio pasipriešinimo judėjimui jis sušaudytas, čia kilo mintis padaryti politinių kalinių areštinę, jūs esate dabar apie 80 metų buvusiame politinių kalinių areštinėje, tai specifinė įkalinimo įstaiga, kurioje kalinami ne kriminaliniai, o prieš imperijos valdžią pasipriešinimo sukilimo veikla kaltinami Lietuvos piliečiai“, – sako Nacionalinio muziejaus menotyrininkė.

Areštinė veikė iki 1914 metų, Pirmojo pasaulinio karo, kai Rusijos imperijos kariškiai išsikraustė iš Vilniaus. Vėliau pastato paskirtis nelabai pasikeitė, čia kalėjo ir karo nusikaltėliai, o pastaruosius 25 metus veikė areštinė. Visas šio komplekso plotas 1760 kvadratinių metrų, iš jų 1600 galėtų būti pritaikyti ekspozicinėms erdvėms. Pasak R. Kačkutės, po trejų ar ketverių metų ši erdvė bus parengta ekspozicijoms.

Panorama. Astravo AE energijai – ne: elektros importuotojai, perkantys elektrą iš Baltarusijos, sulauks sankcijų