Kultūra

2019.11.12 10:32

Karolis Klimka. Tavo veidas labai įdomus (komentaras)

Karolis Klimka, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2019.11.12 10:32

Spalio 27 d. atsiimdamas garbės „Oskarą“ už viso gyvenimo kūrybinius pasiekimus, dar vadinamą paguodos „Oskaru“, režisierius Davidas Lynchas, Lietuvoje plačiau žinomas kaip serialo „Tvin Pyksas“ kūrėjas, pasakė rekordiškai trumpą kalbą, kurios pabaigoje kreipėsi į „Oskaro“ statulėlę tardamas: „You have a very interesting face, goodnight“ (Jūsų veidas labai įdomus, labanakt).

Ši trumpa absurdiška kalba sukėlė klaidingų citatų ir spėlionių bangą internete. Netrūko ir diskusijų apie Lyncho būklę, panašiai kaip 3-iojo „Tvin Pykso“ sezono metu.

Net pati „Oskarų“ ceremonijos šeimininkė, Kino menų ir mokslų akademija, – kurią, beje, įsteigė toks emigrantas iš Rusijos, paniškai bijojęs revoliucijos ir siekęs pagerinti Holivudo įvaizdį, kad darbuotojai nesugalvotų burtis į profesines sąjungas, mat, pats juos vertė statyti jam vasarvietę, – taigi, net pati akademija sugebėjo klaidingai pacituoti Lyncho kalbą: jie išgirdo „You have a very interesting taste“ (Jūsų skonis labai įdomus). Tik režisieriaus gerbėjų ir žurnalistų pastangomis Lyncho žodžiai, ištarti toje labai varganai išviešintoje (beveik neviešintoje) ceremonijoje, buvo per keletą parų rekonstruoti.

Negyvo daikto ar dalyko sudvasinimas, kreipimasis į jį ar vaizdavimas taip, tarsi jis būtų gyva būtybė, retorikoje ir rinkodaroje vadinamas personifikacija arba veido suteikimu, prozopopėja. Čia tiktų ir terminas animacija, jei jį suvokiame platesne prasme, kaip negyvo dalyko, atvaizdo animavimą, įdvasinimą.

Kinas yra animacija šia prasme. Ekrane stebėdami šešėlius, dėmes ar „pikselius“, regime žmones, daiktus ir kraštovaizdžius, panirdami į savotišką transą. Ilgimės šio transo, kai norime numalšinti ilgesį ar net skausmą, palengvinti kančią ar šiaip pasismaginti. Tai ne tik estetinis, bet ir anestetinis, nuskausminimo, nejautros patyrimas. (Visai įdomiai tokį transo apimto žiūrovo veidą, ypač akis, neseniai pavaizdavo serialo „Black Mirror“ kūrėjai – žr. 6-ojo sezono 1-ąją dalį).

Tačiau, aišku, tai ir kažkas šmėkliško, vaiduokliško. Bet kada galime pasižiūrėti vaizdų su seniai mirusiais aktoriais ir galėsime žiūrėti filmus, kai jų kūrėjų ir juose vaidinančių aktorių jau nebebus tarp gyvųjų.

Tokia šmėkliška animacija dažnai apibūdinama kaip tikro gyvenimo vaizdavimas. Veidų vaidenimasis. Veidas, vaiduoklis ir vaidyba – bendrašakniai žodžiai. Iš tos pačios serijos ir žodis „išvysti“.

Taigi gana natūralu, kad, atsiimdamas paguodos prizą, pasaulinio garso režisierius, kurio filmai niekada nepatiko „Oskarų“ šeimininkams, prakalbo apie veidą, įdomų veidą, taip primindamas, kad kinas priklauso nuo veidų, nuo veido iliuzijos, nuo animacijos iliuzijos.

Be to, veido suteikimas, manipuliavimas veido atvaizdu yra pamatinė reklamos, rinkodaros ir ženklodaros, t. y. brendingo procedūra. Prekė, o tiksliau siekis išvilioti pinigus, visada maskuojamas kokiu nors veidu: prekė gali kalbėti, šypsotis ir verkti, o pelnodaros subjektas, verslas, gali būti vaizduojamas kaip mielas asmuo, pvz., tas mielas dėdė, reprezentuojantis keptas Kentukio vištas. Veido šmėkla, mielumo iliuzija, plėšrus vaiduoklis.

„Tvin Pykso“ veikėja Norma (kurią vaidinusi aktorė Peggy Lipton neseniai mirė) kategoriškai atsisakė franšizės vadybininkui suteikti teisę naudoti jos vardą ir veidą rinkodarai. Ji nenorėjo, kad jos veidu būtų manipuliuojama reklamuojant kasdien vis prastesnį ir brangesnį greitąjį maistą.

„Oskaro“ statulėlės veidas taip pat yra tokia personifikacija. „Oskaras“ įkūnija Holivudo vertybes ir reprezentuoja JAV kino industriją. Juokinga auksinė figūra raumeningo humanoido kampuotu veidu reprezentuoja masinės kultūros galią.

Nenuostabu, kad siurrealizmo genijumi vadinamas Lynchas (nors jam daug labiau tiktų apibūdinimas abstrakcionistas) nusprendė nepraleisti progos p(r)akalbinti šią figūrą įdomiu veidu, kuri personifikuoja ne tik greito maisto (metaforine prasme) vertybes, bet ir veidų bei kūnų išnaudojimu grįstą industriją.

Komercinio kino industrija, bet taip pat ir vadinamoji sąmonės industrija, valdanti visų formatų ekranus, yra priklausoma nuo „gražių“ ir jaunų veidų bei kūnų ir veikia kaip standartizacijos ir estetinio / anestetinio programavimo mašina, „plastinės chirurgijos“ ir korekcijos aparatas, negailestingai išstumiantis kitokius, „negražius“ veidus ir kūnus, savo algoritmais užmušantis visas alternatyvas.

Holivudizacija – tai ne tik Holivudas. Tai absurdiškų grožio ir gražaus gyvenimo idealų propaganda visais įmanomais, integruotais, į vieną vamzdį sujungtais kanalais.

Lyncho „Labanakt“ jo kalbos pabaigoje galima suprasti kaip dvejopą užuominą: tai naktis, kurioje skendi užzombinti žiūrovai, ir „tamsos amžius“, tamsus amžius, mūsų amžius, kaip jį ne kartą yra apibūdinęs Lynchas. Anot režisieriaus, šis amžius artėja prie pabaigos.

Coming soon, jau greitai, jau arti. Tuo tarpu, meanwhile, kaip sakė Loros Palmer šmėkla raudonojoje salėje, laukime 4-ojo „Tvin Pykso“ sezono, kuris, anot gandų, is coming soon.

Komentaras skaitytas LRT RADIJO laidoje „Kultūros savaitė“ (nuo 53 min.):