Kultūra

2019.11.08 17:20

Zapyškio betoną vertina Architektų rūmų vadovas: abejingų nėra, tad projektas įdomus, ne beveidis

LRT.lt2019.11.08 17:20

Betono invazija pavadintą Zapyškio bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektą Lukas Rekevičius vertina nuosaikiau. „Neturime bijoti naujų architektūrinių sprendimų ir naujų medžiagų, nes ne jos lemia paveldo išsaugojimą. Išsaugojimą lemia bendruomenių rūpestis ir galimybė objektą naudoti“, – teigia laikinai Lietuvos architektų rūmų pirmininko pareigas einantis architektas.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektą, kurio autorius architektas Gintaras Prikockis, palaimino Vilkaviškio vyskupija. Kultūros ministerija pažadėjo imtis priemonių jį įvertinti, ieškos teisinių galimybių jį koreguoti. Konservatoriaus Vytauto Kernagio iniciatyva parlamentinė kontrolė pradėta Seime.

L. Rekevičius įsitikinęs, kad nė viena projekto teikimo procedūra nepažeidė įstatymų. Projektas atitinka visą virtinę tarptautinių konvencijų ir chartijų, kuriose aiškiai nurodoma neklaidinti stebėtojo ir neimituoti senovės. „Kas nauja, turi būti nauja, kas sena – turi būti aiškiai akcentuojama“, – svetainėje „Pilotas.lt“ savo mintimis dalijosi L. Rekevičius.

Kolegos, pasak jo, susiskirstė į priešingas stovyklas. Vieni projektą giria, kiti beatodairiškai peikia. Abejingų nėra. O tai, Architektų rūmams vadovaujančio specialisto įsitikinimu – įdomaus, ne beveidžio projekto požymis.

Jis pritaria sprendimui panaudoti betoną, formuojant aikštę šalia Zapyškio bažnyčios. „Projektas dabar blizga. Jis naujas. Blizgės ir bus ryškus artimiausius pusę metų, gal metus. Vėliau papilkės, apaugs samanomis, apsineš laiko patina, ir nustos kontrastuoti“, – ramina architektas.

Jo manymu, tokie projektai turėtų būti diskutuojami ne politiniu lygiu, o tarp ekspertų. Bėda, kad tvarkybos – kitaip nei statybos ar rekonstrukcijos – projektai nėra viešinami, todėl deramo aptarimo su visuomene pristinga. O ir įstatymai to nereikalauja. Todėl specialistas įsitikinęs, kad tvarkybos darbus su architektūriniais sprendiniais vertėtų visuomenei atverti.

L. Rekevičius atkreipia dėmesį ir į Kultūros paveldo departamentą (KPD). Kauno skyriaus pareigūnai 2017 metais palaimino kontroversijų sulaukusį Zapyškio bažnyčios aplinkos sutvarkymo projektą. Jo įsitikinimu, departamentui reikia daugiau architektų, gebančių plačiau pažvelgti į kompleksinius kraštovaizdžio ar urbanistikos klausimus.

„Turime geriau atlyginti specialistus, ten dirbančius atsakingą darbą, ir nuolat kelti jų kvalifikaciją. Tada KPD taps ne sausais derintojais, o kolegomis, su kuriais galima ir reikia diskutuoti, svarstyti, balansuoti ir kartu rasti geriausią sprendimą“, – įsitikinęs L. Rekevičius.

Į Zapyškyje vykdomus darbus pirmasis atkreipęs dėmesį architektas Audrys Karalius LRT.lt teigė, kad nei Kauno miesto, nei Kauno rajono merijos dažnai nemato reikalo aptarti projektų Regioninėse architektų tarybose. L. Rekevičius su juo iš esmės sutinka.

„Klausimų, kurie kelia neaiškumų, nebijokime parodyti tarybose, – kreipiasi į kolegas L. Rekevičius. – Jei tai darysime pakankamai ankstyvose projektų stadijose – susikalbėjimo ir savalaikės konstruktyvios kritikos bus tik daugiau.“

Bažnyčios aplinkos tvarkymo projektą finansuoja Žemės ūkio ministerija ir savivaldybė. Šio projekto vertė siekia 850 tūkst. eurų, iš kurių 200 tūkst. skyrė ministerija, likusią dalį – savivaldybė.

Ji ir projekto autorius, architektas G. Prikockis teigė, esą sąmyšis visuomenėje kilo per anksti, nes projektas dar nėra baigtas, taip pat sprendimą išlieti betoną architektas argumentuoja noru pagal istorinius duomenis atkurti senąją turgavietę.

16 amžiuje statyta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra vienas reikšmingiausių gotikinės architektūros paminklų Lietuvoje. Ši bažnyčia saugoma valstybės.

Taip pat saugoma ir daugiau nei septynių hektarų erdvė aplink bažnyčią – Zapyškio senojo miesto vieta.