„Muzikantu tapti nėra lengva. Nuo penkerių neturėjau vaikystės. Tėvas ant pianino krašto padėdavo degtukų dėžutę ir liepdavo skambinti. Pagroji vieną kartą – perkeli degtuką į kitą pusę. Kol po vieną degtuką iš vienos dėžutės į kitą neperdėdavau, tol grodavau. Tokia buvo metodika, gyvenimo mokykla, kuri mane užgrūdino“, – LRT RADIJUI sako Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) bigbendo vadovas kapitonas Ričardas Čiupkovas.
Bigbendo kolektyvas savo kūrybos kelią pradėjo 1991-aisiais kaip pirmasis karinis pučiamųjų instrumentų orkestras, susikūręs Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Jau po metų KASP orkestras atstovavo šalies kariuomenei tarptautiniame karinių orkestrų festivalyje Prancūzijoje. KASP orkestras 2008 m. pervadintas į KASP bigbendą, kuris 2016-aisiais atšventė savo kūrybinės veiklos 25-metį.
Šiandien be šio orkestro būtų sunku įsivaizduoti Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Bigbendas koncertuoja kariniuose renginiuose ir valstybinėse šventėse, miestų aikštėse, mokyklose ir koncertų salėse. Jis daug kartų dalyvavo Klaipėdos pilies džiazo bei Šiaulių bigbendų festivaliuose, koncertavo „Piano.lt“ festivalio publikai.
KASP bigbendo vadovas kapitonas R. Čiupkovas sako, kad prie pačio orkestro kūrimo nespėjo prisidėti, tačiau vadovauti jam pradėjo jau po metų ir ėmėsi esminių reformų.
„Buvo paprastas orkestras, kuris grojo ceremonijas, visokius maršus, kažkokias polkutes. Kilo idėja pabandyti tą orkestrą transformuoti ir įkurti bigbendą vietoj orkestro. Lietuvoje šiuo metu yra 4 kariniai orkestrai ir vienas bigbendas. Orkestrai plius minus groja panašų žanrą, o bigbendas yra džiazo orkestras, kuris gali pagroti įvairesnę muziką. Kariuomenėje vyksta įvairūs priėmimai, vakarienės, sutinkami aukšto rango svečiai. Visai kitas muzikinio pasirodymo profilis, negu šiaip orkestras, kuriame groja būtent 50 žmonių vienoj vietoj. O čia mes turime ir įvairias grupes: „JAZZ Combo“ ir trijų sudėčių diksilendo grupes“, – su KASP bigbendo virtuve pažindina jo vadovas.
Karininkas neabejoja, kad jo vadovaujamas bigbendas yra neatsiejama įvairių švenčių sudėtinė dalis. „Atrodo, kad štai įkūriau bigbendą ir mes galime tada nežygiuoti, galime negroti lauke per lietų. Nieko panašaus. Savanorių pajėgos yra labai didžiulės, išdėstytos visoje Lietuvoje. Visi švenčia šventes ir visi nori, kad tos šventės praeitų kuo iškilmingiau – su orkestru pro miestelį pražygiuoti. Taigi bigbendas ir žygiuoja, ir groja bažnyčioje, ir, jei reikia, nutikus nelaimei groja ir per laidotuves“, – tikina R. Čiupkovas.
Paklaustas apie karjerą ir ar norėtų tapti koncertuojančiu, grojančiu generolu, R. Čiupkovas sako, kad karjeros galimybės priklauso nuo vadovybės, o kapitonai ar generolai kitose šalyse neužsiima muzikine veikla – tam reikalui yra atskiros orkestro tarnybos.
„Karjera vis tik priklauso nuo mūsų kariuomenės vadovybės. O koncertuojančio, grojančio generolo neturėtų būti, – tikina pašnekovas. – Žiūrint į pasaulinę karinių orkestrų praktiką, tai visada yra vienas vyriausias dirigentas tai šaliai, nes orkestrų būna keli ar net daug – priklausomai nuo šalies. Mes Lietuvoje dar kol kas neturime orkestro tarnybos, tačiau tuo klausimu turiu visokių minčių. Mes turime tokį vyriausiąjį dirigentą. Jis šiuo metu yra majoras. Kiti yra laipsniu žemesni, kaip kad aš – esu kapitonas. Jau 17 metų. Pasaulyje įprastai tie vadovai yra pulkininkai. Visa grandis dirigento gali būti ir pulkininkas leitenantas, ir majoras – tai yra aukšto rango karininkai. O pas mus, deja, tas modelis yra 1991 metų ir kol kas nekeistas. Manau, kad bręsta reikalas peržiūrėti tą normą“.
Muzikantai dažniausiai yra laisvi, impulsyvūs žmonės, o štai kariuomenėje vyrauja griežtas muštras. Pasak Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo vadovo, žmogaus būdas keičiasi pradėjus tarnybą.
„Stebiu savo orkestrantus, civilius muzikantus ir karius, kurie yra baigę Muzikos akademiją (Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) – LRT.lt). Muzikantai yra menininkai. Tai laisvi žmonės nuo kažkokių tai įsipareigojimų. Jei reikia ateiti 10, tai ateis 11 valandą. Čia kaip ir viskas ramu. Deja, kariuomenėje, jei atėjai 5 minutės po aštuonių, jau yra bėda. Apranga turi blizgėti, viskas turi būti išlyginta, šukuosenos tvarkingos, nusiskutęs, negali būti jokių auskarų pas vyrus – tai yra standartai, kurių privalai laikytis. Kaip aš pastebiu muzikantus, tai jie kardinaliai pasikeičia, kai pradeda tarnybą. Net ir civiliai muzikantai sako: aš prabundu ir turiu būtinai ateiti pagroti. Tai jau kaip kasdienybė, kaip kad išgerti kavos ar arbatos puodelį prabudus. Jie be to jau nebegali. Ir atvyksta laiku, tvarkingi, pasiruošę ir geros nuotaikos“, – tvarkos svarbą net ir kariuomenės orkestre pabrėžia R. Čiupkovas.
LRT.lt primena, kad KASP bigbendo kolektyvas vienija beveik tris dešimtis profesionalių muzikantų, kurių dauguma – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vilniaus konservatorijos absolventai. Dėl šios priežasties orkestras meistriškai atlieka pačią įvairiausią muziką – nuo maršų ir džiazo standartų iki populiarių lietuviškų melodijų aranžuočių. Bigbendo muzikantai taip pat koncertuoja kamerinių džiazo kolektyvų, diksilendo, rokenrolo grupių sudėtimis.
KASP bigbendas koncertuoja įvairioms auditorijoms tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Bigbendo muzikantai yra koncertavę Airijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Afganistane ir JAV.
Išsamiau – laidos „Skalsu kalbos“ įraše:
Parengė Vismantas Žuklevičius
