Lapkričio 7 dieną Antakalnio galerijoje atidaroma A. Kmieliausko (1932–2019) kūrybos paroda „Žinomas-nežinomas. Antano Kmieliausko tapyba, eskizai, modeliai“.
A. Kmieliauskas, kurio netekome šiemet, yra žinomas ir nežinomas kūrėjas. Kaip ir daugelis tokio masto asmenybių. Regis, kasdien matydavome ir jį patį, ir jo kūrinius – Vilniaus gatvėse ir kiemuose, Universiteto skliautuose, bažnyčių altoriuose, daugelyje Lietuvos vietų – Dauguose, Klaipėdoje, Šiluvoje, Guronyse...
Atstovaudamas universaliajai savo talentingųjų dailininkų kartai (Vincas Kisarauskas, Valentinas Antanavičius, V. Valius, A. Steponavičius, Birutė Žilytė ir daugelis kitų), A. Kmieliauskas buvo daugialypis, daugiaveidis ir daugiabriaunis. Vienoks jis oficialiuose, bažnytiniuose sieninės tapybos ir skulptūrų užsakymuose – labiau barokinis klasicistas. Kitoks – grafikoje: čia linijos ir formos ypač vibruoja muzikiniu ritmu. Dar kitoks molbertinėje tapyboje – ir jausmingas, ir tragiškas, ir santūrus, ir lyriškas.
Antakalnio galerijoje atidaromoje A. Kmieliausko parodoje publikai bus pristatomas mažiau žinomas šio menininko kūrybinis segmentas – 7–8 dešimtmečiais tapytos jo abstrakčios ar pusiau abstrakčios Vilniaus kraštovaizdžio, lietuvių liaudies skulptūros – „dievukų“, kaimiškų arimų inspiruotos tapybinės kompozicijos.
Laiko dvasia ir kolegiškas artumas su kitais jo bendraamžiais ir bendraminčiais lėmė tai, kad minėtuose paveiksluose ypač ryški brutalistinė deformacija, ekspresyvus spalvos pojūtis, medžiaginis asketiškumas. Tokie A. Kmieliausko darbai regisi tartum nebūdingi, netipiški, mažiau žinomi bendrame jo kūrybiniame peizaže.
Kita vertus, būtent čia jis buvo kaip niekada tikras ir atviras sau. Kad galėjo būti ir kitoks, liudija to paties laiko autoportretai ar šeimos narių atvaizdai – intymesni, ne tokie drąstiški, „jaukesni“.
Šalia tapybos artefaktų taip pat išskleidžiamas pluoštas A. Kmieliausko skulptūrinių eskizų ir molinių modelių. Vėlgi – čia autorius ypač jautrus materijos ir dvasinės energijos aspektais.
Parodos kuratorius Gitenis Umbrasas, menotyrininkas Vidas Poškus.
