Kultūra

2019.11.05 17:05

Indijos klasikinio meno festivalis „Sursadhana“ atvers kelią moteriškai alternatyvai

LRT.lt2019.11.05 17:05

Lapkričio 7-ąją Klaipėdoje ir 9 dieną Vilniuje vyks jau XI tarptautinis Indijos klasikinio meno festivalis „Sursadhana 2019“. Šiandien apie patį „Sursadhana2019“ festivalį kalbėjomės su viena iš festivalio organizatorių Kristina Luna.

Tai pat aptarėme Kristinos naują projektą ir šokio bei muzikos pasirodymą „LauMes“. Šis pasirodymas muzika, ritmu, šokiais ir vaizdiniais pasakos kasdienes ir, regis, paprastas, tačiau kartu ir širdį sudrebinančias, moterų istorijas.

– Trumpai papasakokite apie tai, kas yra festivalis „Sursadhana“?

– „Sursadhana“ – jau ne vienus metus gyvuojantis renginys, jo tikslas – įvairiomis meninėmis priemonėmis publikai pristatyti klasikinius Indijos menus.

„Sursadhana“ labiausiai koncentruojasi į šokio ir muzikos pasirodymus, tačiau vien tuo neapsiriboja. Be šokio ir muzikos, vyksta įvairios tarpdisciplininės veiklos: fotografijų parodos, dirbtuvės ar kalendorių spausdinimas. Į „Sursadhana“ festivalio programą įtraukiami ir Indijos menininkai, ir kūrėjai iš Lietuvos ir kitų valstybių.

Pavadinimas „Sursadhana“ sudarytas iš dviejų žodžių. „Sur“ – melodija ir „Sadhana“ – kelias arba disciplina, praktika. Kai kuriose kultūrose šis kelias įvardijamas kaip „dao“. „Sursadhana“ reiškia muzikos kelią, pasirenkamą žmogaus tobulumui pasiekti.

– Apie jūsų naująjį projektą, kuris scenoje šiais metais pasirodys pirmą kartą – „LauMes“. Koks tai projektas? Kas įkvėpė projekto atsiradimą?

– „LauMes“ – išskirtinis. Jo metu bus pristatomos labai skirtingos, bet tuo pačiu metu ir globalios moterų istorijos. „LauMes“ – pasirodymas apie tai, kas vyksta šiuolaikinio pasaulio įvykių verpetuose. Šios istorijos bus perpinamos poezijos, vidinių išgyvenimų elementais.

„LauMes“ idėja vystytis pradėjo praėjusioje „Sursadhanoje“. Tuo metu publikai buvo pristatytas projektas pavadinimu „Rasa – patyrimo lašai“. Per jį mėginta sieti Lietuvos ir Indijos muzikos tradicijas.

Supratome, kad tokia kultūrų sąveika yra nepaprasta, publikai tai patinka. Dėl šios idėjos ėmėmės ir projekto „LauMes“.

– Ar pavadinimas susijęs su lietuvių mitinėmis būtybėmis – laumėmis?

– Laumės, be abejo, yra lietuvių mitologijos personažas. Tačiau pats projekto pavadinimas yra parašytas „LauMes“, su didžiąja M raide. Tai yra „mes“. Projektas iš esmės yra apie moteris.

– Kodėl manote, kad svarbu perteikti moterų istorijas? Joms skiriame per mažai dėmesio?

– Moterys ir jų istorijos projekte „LauMes“ pristatomos kaip mūsų laikmečio aktualija. Civilizacija nuo Apšvietos laikotarpio vystėsi labai racionalia, protu pagrįsta linkme. Žmogus pradėjo manyti, kad yra aukščiau gamtos, aukščiau visko.

Moteris atstovauja alternatyviam keliui. Moteris yra unikali per savo jausmingumą, per savo meilę, per sugebėjimą pasiaukoti ir per sugebėjimą vadovautis jausmais ir intuicija. Galbūt vadinamasis moteriškas kelias tinkama alternatyva?