Kultūra

2019.11.08 18:49

Pas Juozą Miltinį talentą ugdęs Albinas Keleris: nuleisdavome galvas ir laukdavome egzekucijos valandos

Juta Liutkevičiūtė, LRT RADIJO laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt2019.11.08 18:49

„Tai buvo nuolatinis trenažas, be laisvadienių“, – taip apie darbą su Juozu Miltiniu pasakoja aktorius Albinas Keleris. Jo teigimu, nors garsiojo režisieriaus metodus šiandien bet kas pavadintų tironija, be sunkumų teatro sukurti ir nėra įmanoma.

Aktorius Albinas Keleris teatro scenoje – ilgai. Per beveik 50 metų jis sukūrė gausybę renginių, o aktorystės meno mokėsi iš vieno geriausių – režisieriaus Juozo Miltinio. Mokslai pas J. Miltinį Panevėžio dramos teatre A. Keleriui prasidėjo anksti. Kaip jis pats sako, 9 klasėje.

„Mokykloje buvau aktyvus, visaip kaip reikšdavausi. Auklėtoja man ir pasiūlė – gal tu pabandyk eiti į J. Miltinio studiją? Tokia ir buvo pradžia – 1973 m. spalio mėnesį, pavėlavęs, atėjau į studiją ir deklamavau Justino Marcinkevičiaus kūrinius. Mane išklausęs, J. Miltinis nurodė eiti į užsiėmimą. Jis jau buvo tikrai didelė žvaigždė, pastatyti jo garsieji spektakliai“, – tvirtina A. Keleris.

Aktorius prisimena tuometinį teatrą, skendėjusį rimtyje ir tyloje: „Absoliuti tyla, koridoriai tušti, nes visi užsiėmę. Ten vyravo rimtas požiūris. Mums, studijos užsiėmimų lankytojams, reikėdavo žiūrėti ir visas aktorių repeticijas, savaitgaliais – visus spektaklius. Žinoma, nieks to nesižymėdavo, bet vyravo požiūris, kad taip reikia priimti teatrą.“

Pats J. Miltinis, kaip pasakoja A. Keleris, sugebėdavo stebėti visus iki vieno spektaklius. „Jis rašydavosi pastabas ir tuomet antradienį būdavo tiesos akimirka – susirinkdavo visa trupė, o jis sakydavo savo pastabas. Tuomet tai jau gaudavai... už visą gyvenimą. Dėl to, ką padarei, ir labiausiai – dėl to, ko nepadarei. Visi nuleisdavo galvas ir laukdavo egzekucijos valandos“, – pasakoja aktorius.

Paklaustas, ar J. Miltinis aktorius pagirdavo, A. Keleris tvirtina, kad retai, o tokią dieną galėdavai pasižymėti raudonu kryžiuku.

Tačiau, anot aktoriaus, nereikia to laikyti tironija – juk kaip kitaip sukursi teatrą? „Suraskite aktorių, kuris pasakytų, jog su Miltiniu dirbti buvo lengva. Tačiau motyvacija man nedingo, nes žinojau, kad tai tikra. Aktoriai teatre buvo aukščiausios prabos, apie kažkokį triukšmą ir kalbas prieš spektaklį negalėjai nė pagalvoti, visi – savam kampe, persimainiusiais veidais. Žinojai, kad Miltinis stebi tave. Jis bet kada galėjo prieiti ir ko nors paklausti. Tai buvo nuolatinis trenažas be laisvadienių“, – tikina aktorius.

J. Miltinio aktorių komandą A. Keleris vadina vieno gardo gyvuliukais: „Visi buvome prie to paties piemens, to paties mokytojo. Dabar situacija yra pasikeitusi, nei režisierius taip gerai nepažįsta aktorių, nei aktoriai režisieriaus. O mes buvome vienis.“

Plačiau – laidos įraše.


Kultūros savaitė. Aktoriumi dar mokykloje tapęs Albinas Keleris: buvo privaloma stebėti visas repeticijas