Kultūra

2019.11.04 17:33

Šalia Zapyškio bažnyčios kuria „mažuosius Kanus“: žinomas architektas įžvelgia architektūrinį nusikaltimą

Prikockis projekto keisti neketina; atnaujinta 20.52
Mindaugas Klusas, LRT.lt, LRT TV naujienų tarnyba2019.11.04 17:33

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, stovėjusi ant Nemuno kranto natūralios gamtos prieglobstyje, pastaruoju metu savo kaimynystėje regi seniai būtą bruzdesį – iki viduramžių sluoksnio nukasinėjama žemė, liejama milžiniška betono plokštė, kyla amfiteatras. Kauno rajono valdžia čia išvydo viziją – „mažuosius Kanus“. Ir entuziastingai ėmėsi ją įgyvendinti.

Kauno rajono valdžios galvos girdi vaikų krykštavimą prie senųjų miestelio kapinių, upės pakrantėje regi šviesomis mirgančią promenadą, o Nemune – atvirą baseiną. Teritorija pasikeitė neatpažįstamai. Didelę jos dalį, kurioje žaliavo pieva, dabar prislėgė betono plokštė – čia bus miestelio bendruomenės susitikimų vieta.

Architektūrinis nusikaltimas

Zapyškyje apsilankiusio architekto Audrio Karaliaus įamžinti vaizdai feisbuke susilaukė nuostabos ir pasipiktinimo. Kalbinamas LRT.lt žymus kūrėjas teigė esąs ne juokais sukrėstas. „Tai – architektūrinis nusikaltimas. Net sunku jam surasti analogijų. Bomba“, – rėžė pašnekovas.

Didžiausia Zapyškio vertybė, pasak jo, buvo gamtos ir architektūros dermė. Monumentalus bažnyčios ir Nemuno kranto parteris pasižymėjo harmonija, o gamta išryškino gotikinės architektūros grožį.

„Dabar atsiradęs didžiulis betoninis plotas, dar net pakeltas virš žemės, yra agresyvus ir tą harmoniją ardo. Bažnyčia šalia betoninio luito atrodo lyg pažeminta, paniekinta, įžeista“, – vaizdingų žodžių negailėjo A. Karalius.

Tokios betoninės intervencijos, pasak architekto, atskleidžia visuomenės nepagarbą gamtai ir gotikinei architektūrai. Vėlyvosios gotikos šventovė pradėta statyti 16 amžiuje. „Per visus karus ji sugebėjo išlikti, o mes, gyvendami taikos metais, demonstruojame tokią kultūros stoką, – stebėjosi pašnekovas. – Visa tai vertinu kaip liūdną brutalią intervenciją. Tiesiog pristigo architektūrinės klausos.“

Jam buvo netikėta ir itin apmaudu, kai sužinojo, kad šitaip pakeisti Nemuno pakrantės vaizdą ėmėsi jo kolega – Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus narys architektas Gintaras Prikockis. Du projektus – bažnyčios tvarkybos ir senojo miesto vietos pritaikymo bendruomenės poreikiams – užsakė Kauno rajono savivaldybė.

A. Karaliaus įsitikinimu, jei Zapyškio bendruomenė taip staiga išaugo, jos poreikiams derėjo ieškoti kitų erdvių – Nemuno pakrančių šalia miestelio netrūksta. „O prie tokių sakralių vietų lįsti nevalia, reikia laikytis pagarbaus atstumo“, – reiškė įsitikinimą A. Karalius.

Problema – sisteminė. Panašių dalykų nekiltų, jei būtų paisoma architektūros įstatymų. Pašnekovo tvirtinimu, nei Kauno miesto, nei Kauno rajono valdžia nesivargina teikti naujų projektų Regioninei architektų tarybai – aptarimui, peržiūrai.

„Valdininkai išvengtų daugybės klaidų, jei naudotųsi šiuo kolegialiu instrumentu. Deja, Zapyškio atveju juo nepasinaudojo ir Kultūros paveldo departamentas“, – pabrėžė architektas.

Projekto sumanytojai tokiomis permainomis esą tikisi turistinių srautų pagausėjimo. „Tai štai valdžia pritrauks turistų ir jie pamatys, kokie laukiniai esame, parodys, kaip negalima mūsų prileisti prie betonmaišės“, – liejo apmaudą A. Karalius.

Žuvies išdidinimas

LRT.lt kalbinti Kauno rajono savivaldybės atstovai ragino neskubėti smerkti dar neįgyvendinto projekto, sulaukti galutinio rezultato. Pasitelkė įvaizdį: anot jų, ir mažą žuvelę (tarkime, pūgžlį) galima nufotografuoti taip, kad ji bus panaši į didelę (tarkime, ryklį). Kas pavyko, o kas ne, paaiškės 2020-ųjų vasarą.

Kauno rajono mero pavaduotojas komunikacijai Edmundas Mališauskas teigė, kad tai, kas dabar vyksta prie bažnyčios – tik projekto įgyvendinimo pradžia. „Iš nuotraukų gali pasirodyti, kad bažnytėlė įbetonuota. Yra ne visai taip. Mums įprasta žiūrėti vienu kampu, nematant visumos. O visuma truputį kitokia“, – tikino jis.

Anot pašnekovo, bus ir žalių plotų, ir suolelių, ir apšvietimas. O amfiteatras reikalingas Zapyškio bendruomenės renginiams. Bažnyčioje tėra 155 sėdimos vietos, tad pavasarį ir vasarą, kai leis orai, susibūrimai vyks lauke, jiems specialiai išlietame amfiteatre.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė LRT.lt skaitytojus tikino, kad jokios baisios betoninės invazijos nėra. „Toje teritorijoje buvo senojo miesto turgaus aikštė. Istoriniai šaltiniai liudija, kad ten buvo akmens, vadinamojo bruko. Dabar atsiranda stabili danga, ant kuriuos vyks renginiai“, – sakė R. Černiauskienė.

Kauno rajono savivaldybės atstovų manymu, architektas G. Prikockis daug metų dirbo su paveldu, tad jam tikrai netrūksta patirties. „Kuo nors juk turėjome pasitikėti“, – teigė E. Mališauskas. Jis patvirtino, kad projektas buvo derintas su Kultūros paveldo departamentu.

Architektas projekto keisti neketina

Architektas Gintaras Prikockis LRT TELKEVIZIJOS naujienų tarnybai sakė, kad projekte turėtų atsispindėti aplink bažnyčią atsirandanti erdvė – jis sako, atkuriama čia iki XX amžiaus vidurio buvusi senojo Zapyškio miestelio aikštė.

„Labai daug turėjau abejonių, koks turėtų būti tas paviršius – ar pats paprasčiausias, toks buvo lyg lengviausiai įgyvendinti. Betono trinkelių danga, tai kategoriškai atsisakėm, nagrinėjom visokius variantus ir grunto dangą“, – sako architektas G. Prikockis.

Architektas sako, kad projektas derintas su paveldosaugininkais ir rajono savivaldybe, kuri čia planuoja renginius.

Kultūros ministerijos atstovai ketina patys apsilankyti prie bažnyčios ir aiškintis situaciją.

„Mes tikrai patikrinsime, kokios buvo atliekamos procedūros, pradedant projekto įgyvendinimu, ar viskas teisėta, padaryta, kaip priklauso, kokie derinimo dalykai. Artimiausiomis dienomis tai paaiškės“, – sako kultūros viceministrė Ingrida Veliutė.

Architektas Gintaras Prikockis sako, projekto nekeisiantis, darbus planuojama baigti kitą pavasarį, jie kainuos 850 tūkstančių eurų Europos sąjungos ir savivaldybės lėšų.

Panorama. Zapyškio bažnyčios kieme – ne žaliuojanti pievelė, o betono aikštė