Kultūra

2019.11.04 14:56

Aptikta Tauro kalno slėptuvė: kone didžiausia Vilniuje, galėtų talpinti 1500 žmonių

greičiausiai teks nugriauti
Virginija Sližauskaitė, LRT.lt, ELTA2019.11.04 14:56

Ant Tauro kalno, po nugriautais buvusiais Profsąjungų rūmais aptikta didžiulė slėptuvė, įrengta dar sovietmečiu, rengiantis galimai karo grėsmei. Pirmadienį surengtoje ekskursijoje Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius sakė, kad nors slėptuvė turi garbingą priešistorę, nėra vertinga nei architektūriškai, nei istoriškai.

D. Pocevičiaus teigimu, visa ko pradžia galima laikyti 1946 m., kai narių pastatyta slėptuvė Gedimino kalne pasirodė esanti laikina ir bloga: „Tos slėptuvės sienos buvo medinės ir nutarta, kad vyriausybinei slėptuvei reikia geresnės vietos ir įrengimo. 1948 m. padaryti pirmi projektai įkurti vyriausybinę slėptuvę čia. Ji turėjo būti gigantiška, su liftu, 28 metrų gylio.“

Tačiau gigantiška slėptuvė Tauro kalne taip ir neatsirado.

„Tačiau iš Maskvos atvykę geologai nusprendė, kad šioje vietoje tokią gilią slėptuvę įkurti pavojinga dėl gruntinių vandenų. Nuspręsta ją perketi kitur, 500 metrų į rytus“, – pasakoja istorikas.

Anot D. Pocevičiaus, kai 1963 m. atsidarė Profsąjungų rūmai, atidaryta ir čia įrengta kur kas mažesnė slėptuvė, kuri, kaip bebūtų, kone didžiausia Vilniuje. „Rūmai turėjo tris sales – koncertų salę, kino salę ir mažesnę šokių salę. Slėptuvė padaryta, kad joje karo atveju pasislėptų kokie 1500 žmonių. Joje atradome vos kelis reliktus – memorialines lentas ir talonus, skirtus profsąjungų nariams, dirbusiems gamyklose, kad šie išvyktų pailsėti prie Baltijos ar Juodosios jūros. Ši slėptuvė įrengta cokoliniame aukšte, ji nėra gili.“

Pasak istoriko, slėptuvė neturi didelės istorinės vertės, taip pat ir architektūrinės. Pasak D. Pocevičiaus, galima būtų ją palikti tokią, kokia yra ir panaudoti kultūrinėms reikmėms, bet tai jau nuspręs nauji ploto savininkai.

P. Poderskis: greičiausiai teks nugriauti

Kaip teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, artimiausiu metu spręsis slėptuvės likimas, tačiau greičiausiai ją teks nugriauti.

„Likimas dar kol kas neaiškus, apsispręsime artimiausiu metu. Vienaip ar kitaip, dabar atrasta slėptuvė, joje yra vertingų dalykų. Lentas įvairias, talonus persivešime saugoti tradiciškai į „Grindą“ ir ten toliau spręsis jų likimas netolimoje ateityje, kaip ir dėl pačio šito bunkerio“, – sakė P. Poderskis.

Anot jo, didesnė tikimybė, kad slėptuvė bus griaunama.
„Bendrame kontekste tų kelerių metų darbų, kurie turės vykti, ir bendros projekto vertės, kuri dar tiksliai nėra žinoma, vertė tikrai nebus didesnė nei 60 mln. eurų. Čia šimtų tūkstančių klausimas“, – teigė P. Poderskis.

Jis taip pat pridūrė, kad statybvietės valymo darbai neužsitęs, bus atlikti iki gruodžio mėnesio.