Kultūra

2019.11.03 17:48

Miunchene – Marianos Veriovkinos tapybos paroda: jos keliu į meną tapo Lietuva

Živilė Kropaitė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2019.11.03 17:48

Miuncheno „Staedtische Galerie im Lenbachhaus“ galerijoje atidaryta garsių tapytojų – Marianos Veriovkinos (1860–1938) ir jos vyro Aleksejaus Jevlenskio – paroda. Jei Miunchenas – pakeliui, ją būtina aplankyti. Mat M. Veriovkinos kūryboje daug lietuviškų, Vilniaus motyvų, o parodos Lietuvoje dar kurį laiką teks palūkėti.

M. Veriovkina (Marianne von Werefkin) buvo rusų kilmės dailininkė, Iljos Repino auklėtinė, išgarsėjusi Vakarų Europoje. Įdomu, kad ji glaudžiai susijusi ir su Lietuva.

Marianos vaikystė prabėgo Vilniuje. Tėvai turėjo dvarą Vyžuonėliuose netoli Utenos. „Jame mergaitė praleisdavo vasaras, pradėjo tapyti, susidomėjo menu. Vėliau rašė, kad Lietuva tapo jos keliu į meną“, – LRT PLIUS laidoje „Kultūros diena“ pasakojo dailės istorikė dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė.

Tas kelias ją nuvedė į Miuncheną, kur ji gyveno nuo 1896 metų. „Nuvažiavo trumpam, mokytis, ir taip susiklostė, kad ten pasiliko. Ilgainiui pateko į tada dar jaunų avangardo menininkų būrį. Avangardo, kuris 20 amžiaus pradžioje kaip tik radosi Miunchene“, – teigė dailės istorikė.

M. Veriovkina priklausė labai garsiam „Mėlynojo raitelio“ (Der Blaue Reiter) ratui, kuriame sukosi Vasilijus Kandinskis, Paulis Klee, Augustas Macke, Franzas Marcas, A. Jevlenskis. „Ji – viena pirmųjų ekspresionizmo dailininkių Vakarų Europoje ir susijusi su Lietuva“, – pabrėžė L. Laučkaitė-Surgailienė.

Miuncheno parodoje atskleidžiamas visas menininkės kūrybinis kelias nuo ankstyvųjų darbų. Ilgus dešimtmečius prestižinė „Staedtische Galerie im Lenbachhaus“ rodė ekspresionizmo klasikų vyrų kūrybą. Moterų „įsileisti“ nenorėjo. Kodėl – paaiškino dailės istorikė: „Ilgą laiką moterų kūryba buvo laikoma tarsi antraeile meninės formos atžvilgiu, ne tokia svarbi.“

Dėl šios priežasties ir talentinga dailininkė M. Veriovkina išgyveno dešimties metų kūrybinę pauzę. Teigė norinti labiau užsiimti dailės teorija, nes „tapyba geriau sekasi vyrams“. Šis gyvenimo posūkis, anot Ž. Kropaitės pašnekovės, labai svarbus.

„M. Veriovkina, nusivylusi, esą moterų meniniai sugebėjimai mažesni, buvo beveik atsisakiusi tapyti. Tačiau po 10 metų staiga pradėjo kurti visai nauju, ryškiu, įdomiu ekspresionistiniu stiliumi. Turėjo drąsos peržengti neteisingus įsitikinimus. Tai atskleidžia buvus didelę asmenybę“, – teigė L. Laučkaitė-Surgailienė.

Kasmet nuo 2014-ųjų Vyžuonėlių dvare Marianos Veriovkinos draugija rengia tapybos plenerus. Dvaras buvo nevykusiai privatizuotas. Ateityje draugija tikisi jį išgelbėti, kad svečiai, tarkime, iš Vokietijos, atvažiavę ieškoti M. Veriovkinos praeitis, nematytų gėdą keliančių griuvenų.

Sekmadienį, lapkričio 3-iąją, per LRT PLIUS bus rodoma laida „Atspindžiai“, joje – pasakojimas apie Vyžuonėlių dvarą ir kaip jis šiandien atrodo.

Išsamiau – reportaže:

Dailės istorikė dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė: Marianos Veriovkinos dvaras buvo labai nevykusiai privatizuotas

Parengė Mindaugas Klusas