Kultūra

2019.10.28 18:06

Rašytojas Marijus Gailius: gyvename jau ne po klevu, bet girtas Kairienės anūkas vis dar važiuoja per mus

Birutė Rutkauskaitė, LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“, LRT.lt2019.10.28 18:06

Rašytojas, žurnalistas Marijus Gailius sako, kad distopija yra lyg sudužusi svajonė. „Šis žanras mane seniai viliojo“, – prisipažįsta romano „Oro“, dalyvaujančio Metų knygos rinkimuose, autorius. Jį kalbino LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ vedėja žurnalistė Birutė Rutkauskaitė.

Leidyklos „Odilė“ išleista knyga seka istoriją šiais laikais, prieš tvaną, ir jau po jo – ateityje, praėjus geram (iš tiesų – nelabai geram) šimtmečiui. M. Gailius rašo apie tai, kaip klimato kaita ir gamtos katastrofa pakeičia žmonių gyvenimą, vertybes.

Autorius sekęs tam tikra mada, informaciniu lauku, labiausiai sklindančiu iš Jungtinių Valstijų – daugiausia per apokaliptinį kiną. Domėjosi antiutopijomis, distopijomis.

„Distopija – niūri, grėsminga, įspėjanti pasaulio versija, spekuliacinė fikcija, turinti fantastinių elementų. Visi turime svajonių, tai štai distopija yra tarsi sudužusi svajonė“, – ėmėsi sugretinimo M. Gailius. Distopijos žanras atveria galimybę kitu rakursu pažvelgti į įprastas žmogaus ir aplinkos temas.

Pagrindinė romano „Oro“ tema – klimato kaita. Kūrinys padalytas į dvi laiko juostas – dabartį ir ateitį po tvano. Studijų metais autorius šia tema net išklausęs kursą, gilinosi į ją savarankiškai.

Temos mastas ir sudėtingumas jį kiek suglumino. Tad romanas „Oro“ – mėginimas su ja susidoroti intelektualiu keliu. „Klimato kaitos tema kalbėjau žurnalistinėje veikloje – jokio atgarsio. Lietuvoje faktai nieko nedomina. O man asmeniškai tai atrodė itin svarbi tema, supratau, kad ji manęs taip paprastai nepaleis“, – kalbėjo laidos „Ryto allegro“ pašnekovas.

Pamažu vyko vidinis kūrybos procesas, apdorojimas, o drauge – ir sąmoninga pastanga mokytis rašyti. M. Gailiaus ankstesnė knyga „Šlapias spalis“ (2012), laimėjusi Pirmosios knygos konkursą, buvo lyg repeticija prieš romaną „Oro“.

„Supratau, kad apie klimato kaitą labai stinga informacijos, tema sudėtinga, o meninė kalba būtų visai tinkama priemonė ją atskleisti, priartinti prie žmogaus“, – teigė M. Gailius.

Dabar, po Gretos Thunberg pareiškimų, anot jo, išlindo nemažai klimato kaitos neigėjų – kliedinčių, užsiimančių sąmokslo teorijomis. Marijui neramu, kad nesugebame jų atpažinti.

Romano „Oro“ veikėjai iš ateities gyvena nė karto nematę jūros, beveik nekalba lietuviškai, tiki sekta, yra priklausomi nuo narkotikų, informacinių technologijų ir socialinių tinklų. Nesugeba kurti ryšio, net bodisi intymių santykių. Knygoje brandinama mintis, kad susirūpinti gamta būtina ne dėl atšilimo, o dėl to, kad klimato kaita visiškai pakeis žmogų.

„Autoritetinga žurnalistė Naomi Klein, įsigilinusi į šio fenomeno politinį kontekstą, sako: „Tai viską keičia.“ Taip, galiu tai patvirtinti. Kaip pasukti mūsų žvilgsnį, kad pamatytume tikruosius dalykus? – svarstė M. Gailius. – Mūsų literatūroje svarbus žemdirbio egzistencializmas. Galima sakyti, su Romualdu Granausku ši agrarinės literatūros linija ir užsibaigia. Tačiau girto anūko traktorius (apysaka „Gyvenimas po klevu“, – red.) per mus vis dar važiuoja. Esame miestiečiai, nutolę nuo agrarinio gyvenimo, tačiau ką turime vietoj to? – štai tokį klausimą keliu. Atsiranda svaigalai, iliuzijos, simuliakrai.“

Grožinė literatūra vargu, ar lems permainas, tačiau „Oro“ autorius teigė busiąs laimingas, jei knyga skaitytojui mintimis nejučia nusės į pasąmonę.

Pokalbis su Marijumi Gailiumi – laidos įraše nuo 39 minutės.


Parengė Mindaugas Klusas