Kultūra

2019.10.30 17:51

Damos, sukluskite: po Laisvės alėjos rekonstrukcijos – naujos batų mados

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2019.10.30 17:51

Ne vienas amžininkas ir ne vienas paprastas mirtingasis sutiktų – žodis „laisvė“ visais laikais buvo itin svarbus. Matyt, ne veltui viena pagrindinių Kauno arterijų buvo pavadinta Laisvės alėja. Kažkada vilkėjusi Nikolajaus, Kaizerio Vilhelmo ir Stalino vardines lenteles ant savo namų sienų, šiandien ji vėl bando naują rūbą. Tiesa, šį kartą dėl pavadinimo nedvejoja niekas, bet dėl to, kas vertingiau – nauja ar sena – kyla nemažai diskusijų. Apie Laisvės alėjos rekonstrukciją ir naujas batų madas – LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“.

Po Laisvės alėjos rekonstrukcijos – išskirtinis prašymas moterims

Paskutinioji rekonstrukcija Laisvės alėjoje buvo baigta 1982 m. Tai buvo antroji pėsčiųjų zona visoje Sovietų Sąjungoje, po Šiaulių pėsčiųjų bulvaro atsiradimo. Tuomet Laisvės alėjos rekonstrukcija kainavo bene 3 milijonus rublių ir buvo įvertinta premijomis. „Laisvės alėja buvo absoliuti viršūnė Sovietų Sąjungoje. Niekas neturėjo tokio lygio pagal įrangą, dizainą, originalius šviestuvus įrengtos gatvės“, – pasakoja architektas Audrys Karalius.

Apie dabartinę Laisvės alėjos rekonstrukciją irgi netrukus bus galima sakyti, kad tai buvo įvykis, trukęs ne vienerius metus ir dar tebesitęsiantis. Kiekvienas naujas pradėtas ir užbaigtas etapas kaskart sukelia nemažas diskusijas dėl to, ar gyventojų lūkesčiai sutampa su iš po dulkių sluoksnių besivaduojančios alėjos veidu.

Pasak architekto, urbanisto Alvydo Steponavičiaus, pasibaigus Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbams, teks prašyti moterų nevaikščioti aukštakulniais smailiu kulniuku: „Teks to prašyti, nes nuskėlus pačią akmens plytelės viršūnę per žiemos laikotarpį, tos plytelės tiesiog nebeliks.“

Laisvės alėja yra unikali savo dydžiu ir drąsiai gali matuotis didžiųjų pasaulio miestų rūbą. Tiesa, ne visada rūbai maskuoja tikrąsias alėjos problemas. „Alėjos medžiaga nauja, raštas autentiškas, tačiau nėra praktiškas. Tiek šviestuvai, tiek suolai yra paprasta fabrikinė industrija“, – teigia A. Karalius.

Prieš keletą metų buvę ketinimai įtraukti Laisvės alėją į saugomų objektų sąrašą liko neįgyvendinti. Todėl šiandien sakinyje „keisti negalima saugoti“ kablelį galime rasti parašytą kaskart kitoje vietoje.

Būgnų ritmu

Laisvės alėja garsėja ne tik nesibaigiančiomis rekonstrukcijomis, bet ir būgnų garsais. Kiekvieną vasaros penktadienį vykstančius būgnų vakarus organizavo internetinio marketingo atstovas Danielius Narauskas.

„Kažkada mačiau prie Žilinsko galerijos vaikiną, grojantį būgnais ir pastebėjau, kad čia – puiki akustika. Pagalvojau, kad būtų smagu daryti būgnų vakarus, turėjau tikslą suburti ne tik tuos, kurie nori groti, bet ir praeinančius žmones įtraukti“, – pasakoja Danielius. Čia groja visi – ir gydytojai, studentai ar tiesiog ritmą mylintys praeiviai.

Pasak dalyvių, mokymasis groti būgnais primena vaikščiojimą. „Būgnais groti yra tas pats, kas mokytis vaikščioti. Atsisėdus prie būgnų pradžioje reikia išmokti dėlioti kojas, o paskui belieka rankas įjungti“, – pasakoja būgnų vakarų dalyvis Giedrius Balbieris.

Žemuosiuose Šančiuose skambėjo pasipriešinimo ritmai

Prieš daugiau nei 3 mėnesius Žemuosiuose Šančiuose žygiavo daugiau virš šimto būgnininkų iš Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos bei Baltarusijos. Tarptautinis grupių tinklas „Rhythms of Resistance“ atvyko į Kauną palaikyti Šančių bendruomenės inicijuotas eitynes „Nemuno kelias“. Ši akcija – atsakas į Kauno valdžios autokratiško valdymo ir dialogo su miestiečiais nebuvimą.

Šančių bendruomenę piktina miesto savivaldybės projektai, kuriuose numatyta rekonstruoti Nemuno krantinę, kur rekreacinę zoną su pasivaikščiojimu takeliu pakeistų asfaltuotas kelias automobiliams. „Mes norime gyventi švariame, darniame ir sveikame mieste“, – pasakoja Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.

Kaune vyko muilinių lenktynės

Muilinių lenktynėse neišvysite prabangių „Formulės 1“ bolidų, neišgirsite ir grėsmingai riaumojančių variklių. Čia, Kaune, lenktynininkai savo pačių sukonstruotomis važiuoklėmis skrieja žemyn nuo Parodos kalno. Renginyje dalyvaujančioms muilinėms galioja tik kelios taisyklės: jos privalo turėti vairą ir stabdžius. Varikliai čia – draudžiami.

Muilinių lenktynių pavadinimas kilo nuo pirmosios žmogaus sukonstruotos bei inercijos jėgos veikiamos mašinėlės, kuri, kaip pavadinimas ir sufleruoja, buvo pagaminta iš muilo dėžių. Tiesa, šiandien šių transporto priemonių gamyba beveik nepakitusi – naudojamos dėžės, metaliniai karkasai ar kitos garaže rastos detalės. Šios savadarbės važiuoklės, riedėdamos nuo kalno, gali pasiekti net 50 km/h greitį.

Tiesa, prieš daugiau nei dešimtmetį Airijoje vykusiose muilinių lenktynėse buvo pasiektas pasaulio rekordas, savadarbė muilinė važiavo net 72 km/val greičiu. Tad neretai tokių transporto priemonių dalys pradeda byrėti jau trasos pusiaukelėje. „Apžiūrėję kitų dalyvių muilines, pastebėjome įdomių stabdžių mechanizmų, tačiau matėme ir savižudžių – tų, kurie neturi nei vairo, nei stabdžių“, – pasakoja muilinių dalyviai.

Pirmosios muilinių lenktynės įvyko Briuselyje prieš beveik 20 metų. Per šį laikotarpį paplito po visą pasaulį – nuo Pietų Afrikos iki Australijos. Tiesa, Lietuvoje jos organizuojamos tik antrą kartą. Prieš 11 metų vykusios Vilniuje, atkeliavo į Kauną. Dalyvauti šiose varžybose gali ne kiekvienas – po griežtos atrankos išbandyti trasą buvo pakviesti vos 70 dalyvių, nors norinčiųjų buvo pustrečio šimto.

Vertinant dalyvių pasirodymą atsižvelgiama į išradingumą, šou bei greitį, bet tai nereiškia, kad greičiausiai finišą pasiekusi muilinė taps lenktynių nugalėtoja.

Pokalbis 450: Ligita Šarkutė

Kauno miestas inicijuoja veiksmus dėl Kauno rajono prisijungimo. Mero V. Matijošaičio teigimu, šiandieninis Kaunas peržengia administracines savo ribas: rajono gyventojai dirba Kaune, leidžia savo vaikus į Kauno darželius ir mokyklas, tačiau negauna tokių kokybiškų kaip mieste gyvenantys žmonės. „Jeigu tokios blogos rajono viešosios paslaugos, kodėl patys gyventojai nekėlė noro prisijungti prie Kauno miesto?”, – mero kritiką rajono paslaugų kokybei komentuoja LRT Plius laidoje „7 Kauno dienos“ kalbinta VDU PMDF Viešosios komunikacijos katedros dėstytoja, docentė Ligita Šarkutė.

Įvykus Kauno ir rajono susijungimui, miesto savivaldybė pažadėjo, kad šiuo metu rajone gyvenantiems kauniečiams nesikeistų ir dabar mokamų mokesčių dydžiai. Ar tai realus pažadas?

„Jeigu paklausysite, kaip vystysis šis procesas pagal Kauno mero viziją, rinkliavos nepadidės, verslo liudijimų mokestis, kuris mieste didesnis kelis kartus, nedidės. Juk meras moka skaičiuoti ir manau tokių klaidų sau neleistų – kodėl naudinga užsiimti labdara ir altruistiškai gelbėti rajono gyventojus? Kodėl savivaldybė turėtų jungtis rajoną, kuomet reikės daryti lengvatas, kam to reikia? Žinoma, meras turi galią nustatyti rinkliavas, bet ar tai apsimoka? Juo labiau, miestiečiai pradės bruzdėti: „kodėl mes kitokie? Kodėl mes turime mokėti daugiau?” Nemanau, kad tokio nepasitenkinimo nori savivaldybė. Toks pažadas gali būti įgyvendinamas, bet ilgainiui toks tikrai neišliktų”, – tikina Ligita Šarkutė.

Plačiau – laidos įraše.

„7 Kauno dienos“. Į Lietuvą antrą kartą sugrįžo visame pasaulyje mylimos ir laukiamos „Muilinių lenktynės“