Kultūra

2019.10.21 14:44

Mirė fotomenininkas Audrius Zavadskis

LRT.lt2019.10.21 14:44

Po ligos mirė fotomenininkas Audrius Zavadskis, kuriam buvo 73 metai. Atsisveikinimas su A. Zavadskiu vyks spalio 22 d., nuo 13 val. Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22), 1 salėje. Laidotuvės – trečiadienį, spalio 23 d. 13 val., Rokantiškių kapinėse.

A. Zavadskis gimė 1945 m. Šiauliuose, 1963 m. baigė Vilniaus 7-ąją vidurinę mokyklą. Kurį laiką dirbo kaip Lietuvos kino studijos operatoriaus asistentas, 1965–1968 m. – šios studijos meninių filmų reklamos fotografas.

1968–1974 m. – leidyklos „Mintis“ fotografas, 1974–1993 m. – žurnalo „Mūsų gamta“ iliustracijų skyriaus redaktorius. 1993–1995 m. fotostudijos „Kodak“ vedėjas. Nuo 1995 m. – A. Zavadskio personalinės studijos vedėjas (savininkas).

1967–1990 m. laiku A. Zavadskis aktyviai dirbo teatro scenoje, įamžino garsiausius spektaklius, aktorius ir kitus kūrėjus.

1997 m. apie A. Zavadskį sukurtas dokumentinis filmas.

A. Zavadskis kūrė puikius portretus, taip pat vaizdus gamtos tema.

Kaip yra rašęs fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, bene svarbiausias A. Zavadskio kūrybos bruožas – lyrinis pasaulio suvokimas: „Fotografai labiau už viską bijo pasikartojimo, tačiau A. Zavadskis eina nebūdingu fotomenui, dailei artimu keliu ir daugybę kartų grįžta prie to paties motyvo, jo iš esmės nekeisdamas. Viena mėgstamiausių fotomenininko temų – arkliai. Jo nuotraukose arkliai – laisvi, taurūs gyvūnai, regis, niekada nepažinę apynasrio, pakinktų ar balno. Jie ramiai guli marių pakrantėje, švelniai glaudžiasi prie savo giminaičių ar, nufotografuoti stambiu planu, tarsi medituoja ir slepia akis po baltomis blakstienomis. Arklys – mėgstama lietuvių fotografijoje tema, tačiau A. Zavadskio nuotraukose ji savaip traktuojama, autorius išlieka nepanašus į nieką kitą.“

Pasak S. Žvirgždo, kūrėjas A. Zavadskis mėgsta fotografuoti ir plunksnas ant sniego. „Plunksnos pusnynuose savo mirguliavimu tarsi atkartoja sniegynų minkštumą, šlaitų apvalumą, šakelių ar atžalyno grakštumą. Ant sniego baltumo kalvelės puslankio, tamsaus dangaus fone, šiaušiasi medžių ir krūmų vora, o pati kalvelė snaudžia po sniego vėpūtiniais, sudėjusi plunksnines blakstienas. Regis, tuoj tuoj papūs švelnus pietų vėjelis, nusigiedrins apniukęs dangus, suspindės saulė, nuvingiuos kalvelės šlaitu klegantys tirpstančio sniego upeliai, prasivers žiemos speigų sukaustytos blakstienos ir kalvelė vėl džiaugsmingai šypsosis pasauliui žibuoklių, raktažolių ar ramunėlių akimis. Užaugęs teatralų šeimoje ir gerai susipažinęs su teatro užkulisiais, prisilietęs prie kino paslapčių, A. Zavadskis kaip iš mozaikos akmenėlių, po tris, keturias, šešias ar daugiau nuotraukų dėsto savo ciklus ir tebeieško tik jam būdingo kūrybinio kelio tarp gyvenimo teatro fragmentų“, – apie A. Zavadskį yra rašęs S. Žvirgdždas.

Fotomenininkas Romualdas Augūnas, pakalbintas LRT.lt, prisiminė, kaip juodu su A. Zavadskiu jaunystėje lankė Vilniaus fotoklubą. „Mes – Audrius, Rimantas Dichavičius, Vytautas Ilevičius, Algirdas Tarvydas – buvome savotiškoje Lietuvos fotografijos draugijos opozicijoje. Birutė Orentaitė norėjo panašią draugiją steigti Profsąjungų rūmuose“, – teigė R. Augūnas. Pašnekovas svarstė, ar tik nebus ta „opozicija“ lėmusi, kad A. Zavadskio asmenybė ir kūryba nepasiekė deramo populiarumo.

Sovietiniais laikais fotomenininkas buvo gana pastebimas parodų dalyvis. O pastaruoju metu daugiausia dirbo fotografu, rūpinosi savo įsteigtos fotostudijos reikalais.