Kultūra

2019.10.17 23:26

Paveldosaugininkai prašo neparduoti didmiesčių centrinių paštų pastatų: pritaikykite juos visuomenei

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.17 23:26

Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Lietuvos paštą, kad ši neparduotų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų bei pritaikytų juos visuomenės poreikiams. Tačiau įmonės atstovai sako, kad pastatai jiems nereikalingi, todėl tikisi, kad tuo pasirūpins naujieji savininkai.

Kultūros paveldo komisija teigia, kad Lietuvos pašto parduodamų įspūdingų ir vertingų pastatų - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų – pirminė paskirtis turi būti išsaugota.

„Mums svarbu, kad pašto paslaugos vis dėlto vyktų tose pačiose patalpose. O jie, kaip jau ten kitaip valdytų pastatą, ten gi galima daug ką įsileisti galima būtų turbūt. Ir kavinę galima įsileisti. Bet reikia netingėti dirbti“, – sako Kultūros paveldo komisijos narys Augis Gučas.

Lietuvos pašto atstovė teigia, kad nuomoti patalpas ar užsiimti kita veikla įmonė neplanuoja. Pastatus parduoda, nes tokio tipo paslaugos, kaip centrinis paštas, nebeliko. Siuntos dalijamos skyriuose, per paštomatus ir kurjerius. O pagrindiniai pašto pastatai didžiuosiuose miestuose ištuštėjo.

„Lietuvos paštui yra per didelės patalpos ir tokių patalpų, kokios yra dabar šie pastatai, nereikia. Mes naudojame apie 30 proc. tik ploto pašto paslaugoms atlikti, o mums dar reikia mažiau“, – teigia „Lietuvos pašto“ atstovė Vaida Budrienė.

Kultūros paveldo komisija siūlydama neparduoti pastatų pabrėžia jų išskirtinumą: neogotikinis Klaipėdos centrinio pašto kompleksas 19-ame amžiuje buvo pastatytas specialiai paštui, jame įrengtas karilijonas.

Kauno pastatas – vienas įspūdingiausių modernizmo architektūros pavyzdžių. Laikinosios sostinės visuomenininkai sukūrė net kelias vizijas, kas čia galėtų įsikurti. Tarp jų - ir pašto, filatelijos muziejus.

Vilniaus centrinis paštas Gedimino prospekte įsikūrė jau po karo. Septintajame dešimtmetyje rekonstruotas pagal brolių Nasvyčių projektą ir yra vienintelis išlaikęs originalų interjerą.

„Jis yra tikrai labai yra meistriškas va toks lydinys XIX amžiaus, XX a. pradžios su tuo moderniu laiku, jeigu pažvelgsite viduje yra nepaprastai įspūdingai atsiveria vaizdai architektūrai, ir dabar dingti iš tokio pastato yra gaila tiesiog“, – sako Kultūros paveldo komisijos narys.

Plačiau - reportaže

Panorama. Britiškas triumfas: paskutinėmis valandomis pasiektas „Brexito“ susitarimas